Kintų muzikos festivalis kviečia susipažinti su italų šiuolaikinės muzikos klasiku tituluojamo kompozitoriaus Salvatore Sciarrino (g. 1947) kūrybai skirta programa. Liepos 12 d. 19 val., Kintų didžiojoje bažnyčioje skambės Lietuvos ansamblių tinklo bei Kintų muzikos festivalio organizuojamas koncertas „Esplorazione del Bianco“, skirtas šio kūrėjo kamerinei muzikai pristatyti.

Salvatore Sciarrino

Šiai programai susibūrė Dalia Dėdinskaitė (pirmas smuikas), Klementina Venciūtė (antras smuikas), Robertas Bliškevičius (altas) ir Marius Sakavičius (violončelė). Greta stygininkų taip pat pasirodys ir jaunosios kartos fleitininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šiuolaikinės muzikos atlikimo specializacijos alumnė Salomėja Kalvelytė. Programą kuruoja kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius Kristupas Bubnelis.

S. Sciarrino į šiuolaikinės muzikos teritoriją įžengė dar praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Vaikystėje itin domėjęsis vizualiaisiais menais, menininkas vėliau pasirinko kompoziciją, ėmė nagrinėti tylos bei garso percepcijos sąveiką. Šios paieškos ilgainiui suformavo išskirtinį kompozitoriaus žodyną, atpažįstamą įvairiakryptėje šiuolaikinės muzikos panoramoje. S. Sciarrino muzika permąsto atlikimo ir klausymosi konvencijas, patalpina atpažįstamų raiškos priemonių kontūrus netikėtuose skambesio kontekstuose. Kompozitoriaus darbų katalogas itin įvairus – nuo solo, kamerinių, orkestrinių kūrinių, iki sceninių veikalų. Jo muzika atliekama Milano „La Scala“ teatre, Venecijos bienalės ir „Teatro La Fenice“ scenose, Štutgarto operos teatre, Amsterdamo „Concertgebouw“, „Tokijo „Santory Hall“ salėse ir kt.

Programoje „Esplorazione del Bianco“ („Baltumo tyrinėjimas“) dominuoja kūriniai styginiams instrumentams, retrospektyviu punktyru pristatantys S. Sciarrino stiliaus evoliuciją. Vienas iš skambėsiančių kūrinių, Septintasis styginių kvartetas, anot muzikos kritiko Philipo Clark‘o, yra „Lakoniška devynių minučių trukmės miniatiūra, be perstojo audžianti tapačių muzikinių gestų audinį. Kompozicijoje girdimas krentantis glissando, lyg apnuogintas vokalinis motyvas, aplink kurį palaipsniui pinasi vis sudėtingėjančių garsų tinklas, staiga pertraukiamas ilgomis pauzėmis ir statiškais epizodais, kuriančiais fantasmagorišką paveikslą.“ Be šio kvarteto programoje skambės ir naujausias, Aštuntasis kvartetas, sukurtas 2008 m., o ankstyvąjį S. Sciarrino kūrybos periodą iliustruos styginių trio „Codex Purpureus“, sukurtas 1983 m.

Be kūrinių styginiams bus galima išgirsti ir dvi charakteringas kompozicijas solo fleitai. Viena jų, „Canzona di ringraziamento“ (1985 m.), tipinis muzikos istorijos rekontekstualizavimo pavyzdys, itin būdingas S. Sciarrino kūrybai. Opuso pavadinimas – aliuzija į Ludvigo van Beethoveno 15-ąjį Styginių kvartetą, tačiau pasitelkiant ne citatas, o muzikinę idėją, šiuo atveju, polifoniją. Kompozitorius komentuoja: „Tai, kas atrodė pasmerkta amžinajam įšalui, kokonui, praradusiam balso [fleitos tembro] savastį ir naujo skambesio galimybes, staiga iškyla radikaliai transformuotu pavidalu. Fleita, be kita ko, tampa ir perkusiniu instrumentu, tarsi plakančia širdimi.“ Svarbu paminėti, jog visi programoje skambėsiantys kūriniai – premjeros Lietuvoje.

Programos kuratorius, kompozitorius K. Bubnelis, S. Sciarrino kūrybą lygina su kasdienybėje mus supančiomis garsinėmis aplinkomis: „Mąstydamas apie jo kūrybą dažnai pagalvodavau apie pamario kraštą, Kuršių neriją, plačias atodangas, rezonuojančias su jam būdingais tylos intervalais. Tam, kad išgirstum ir įsiklausytum – būtina tyla. Atvykus į Kintus pirmiausia pajunti, kaip nuo miesto triukšmo palaipsniui ima regeneruotis juslės. Išgirsti vėjo šnaresį, pušų ošimą, o tai, kas vyksta tolumoje, rodos, girdima visai čia pat. Manau, Kintų topografija puikiai atitinka S. Sciarrino garsines aplinkas, garso estetiką. Festivalio vadovės Audros Juodeškienės rūpestis pristatyti šiuolaikinę muziką pamario gyventojams neabejotinai sukurs įsimintiną vakarą.“

Lietuvos ansamblių tinklo vadovas, kompozitorius Vykintas Baltakas, taip pat išskiria šio kompozitoriaus kūrybos savitumą: „S. Sciarrino muzika Lietuvoje skamba itin retai, jos imasi tik labai patyrę atlikėjai. Tačiau mums svarbu, kad prie jos prisiliestų ir jauni atlikėjai, dar studijuojantys, ar tik baigę studijas. Ką tik baigėsi projektas „Muzika Vilniui“, kurio metu sudėtingus kūrinius atliko tiek Lietuvos scenoje jau pažįstami vardai, tiek jaunosios kartos menininkai, pavyzdžiui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šiuolaikinės muzikos atlikimo programos studentai bei absolventai. Noriu pabrėžti, jog viena Lietuvos ansamblių tinklo veiklos krypčių – apjungti įvairias atlikėjų kartas, plėtoti šiuolaikinės muzikos kultūrą.“