Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį kartu su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda Klaipėdoje stebėjo dalį tarptautinių NATO sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) pratybų „STRONG & UNITED 2023” – Lietuvos ir Lenkijos SOP karinių vienetų greito reagavimo ir kovinės parengties suderintus karinius veiksmus.

Prezidentūros (Roberto Dačkaus) ir Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

G. Nausėda sako, kad šios pratybos rodo Vilniaus ir Varšuvos karinio bendradarbiavimo stiprumą. Pasak šalies vadovo, tokių jungtinių pratybų su Lenkijos pajėgomis ateityje bus tik daugiau.

„Bendros Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos – praktinis įgyvendinimas to, dėl ko sutarėme su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda politiniu lygmeniu. Karinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas stiprėja. Reguliarios karinės pratybos intensyvėja. Mūsų karinių pajėgų sąveika auga akyse“, – uostamiestyje susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Artimiausiu metu bus ir daugiau į regioninės gynybos planus ir į bendrus gynybos veiksmus orientuotų bendrų Lietuvos ir Lenkijos pratybų. Toks buvo mano pageidavimas ir man labai džiugu, kad Lenkijos prezidentas sutiko su tuo, kad mums reikia tęsti šią gražią iniciatyvą“, – džiaugėsi jis.

Prezidento teigimu, Lenkijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas turi būti pastovus ir nuoseklus – tik tokiu atveju, pasak jo, dvišalis ryšys bus kiek įmanoma efektyvesnis.

„(…) tokiose pratybose turime unikalią galimybę išbandyti praktikoje tai, kas pakankamai aišku teorijoje. Bet ypatingai svarbu gerai suprasti vienas kitą, turėti labai aiškią tikslų hierarchiją, sprendimų algoritmus. Šiandien turėjote progą su mumis įsitikinti, kad į šią operaciją buvo įtraukti tiek jūrų pajėgų, tiek karinių oro pajėgų vienetai, specialiosios pajėgos. Iš tikrųjų, šis sąveikumas yra geras, puikus ir jis gali būti ateityje dar geresnis“, – pabrėžė G. Nausėda.

Šalies vadovas pasidžiaugė ir tuo, kad karinių pajėgų pratybomis susidomėjimą rodė ir Klaipėdos gyventojai.

„Aš matau, kad klaipėdiečiai domisi tuo, kas čia vyksta. Gal iš pradžių su šiokiu tokiu nerimu stebėjo, kas čia per pratybos ir kas čia per tikslai. Bet turbūt pamatę savo žemietį, plaukiantį kartu laivu su Lenkijos prezidentu, įsitikino, kad viskas tvarkoje. Tiesiog mes darome tuos namų darbus, kurie yra nukreipti į Lietuvos saugumo didinimą“, – akcentavo Daukanto aikštės lyderis.

Savo ruožtu A. Duda patikino suvokiantis saugumo užtikrinimo svarbą Vilniuje vyksiančio NATO susitikimo metu.

„Lenkija kaip sąjungininkė ir kaip kaimynė puikiai suvokia svarbą ir prisideda prie saugumo sustiprinimo artėjant NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Duda.

Jis akcentavo, kad NATO viršūnių susitikimo metu Lenkija pagal išgales prisidės prie renginio saugumo užtikrinimo.

„Kuomet bus atidarytas NATO viršūnių susitikimas, kuomet gerbiamas prezidentas su NATO vadovu Stoltenbergu atidarys susitikimą, tai mes taip pat kaip solidarūs partneriai prisidėsime pagal išgales prie sąjungininkų saugumo, prisidėsime prie iš principo visų šalių ir visos pasaulio taikos užtikrinimo“, – patikino jis.

Lenkijos prezidentas taip pat deklaravo paramą Ukrainai, kovojant prieš Rusijos agresiją, bei vylėsi, kad ši šalis NATO viršūnių susitikimo metu sulauks aiškių žinių dėl savo tolimesnio kelio stojant į Aljansą.

„Tikiuosi, kad artimiausiame NATO susitikime bus pirmi tiesioginiai žingsniai pasiųsti Ukrainai, rodantys jos galimybę įstoti į NATO kaip pilnavertei partnerei, kas yra labai svarbu, kad ne tik su partnerės teisėmis, bet ir su partnerės pareigomis“, – sakė A. Duda.

„Nes tai nėra vien 5-asis NATO straipsnis, tai yra ir tikrai didelės bei svarbios kiekvienos narės šalies pareigos ir verta suprasti, kad Ukrainos armija, kuri turi tokį didelį praktinį pasiruošimą dabar bus kaip niekada pasirengusi sustiprinti būtent saugumo srityje“, – pridūrė jis.

 Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama