Šeštadienio vakarą užsibaigus jau XXII tarptautiniam gatvės teatrų festivaliui „Šermukšnis”, šiemet savo „uogas” barsčiusiam ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Priekulėje bei Šilutėje, jo organizatoriai, sekmadienį susirinkę refleksiniam pokalbiui, sakė besijaučiantys lyg po olimpinių žaidynių, kuriose laimėjo prizinę vietą.

Į pokalbį įsijungę kultūros lauko atstovai sutiko, kad šiemetis „Šermukšnis” tikrai nepaliko abejingų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak festivali organizatorių – Žvejų rūmų – direktoriaus pavaduotojos Kristinos Jakštės, aplinkinės savivaldybės noriai jungiasi prie šio festivalio ir savo renginius jau formuoja atsižvelgdamos į „Šermukšnį”.

Vaidas Jauniškis, teatro kritikas, publicistas ir lektorius savo ruožtu atkreipė dėmesį į labai gerai sudėliotą logistinį aspektą, kuris lėlė žiūrovų tėkmę tarp skirtingose vietose rodytų spektaklių.

Kino režisierė Inesa Kurklietytė, pripažinusi, jog yra ilgametė „Šermukšnio” fanė sakė, jog yra labai įdomu pamatyti tą patį spektaklį kitoje vietoje. Anot jos, konkrečią lokaciją ypač puikiai išnaudojo Benas Šarka.

„Kai kurie spektakliai gal ir kiek per daug ištęsti, bet mėgavausi aplinka. Kiekvienas pasirodymas įgauna miesto kvapą”, – sakė ji.

Palmiros Mart nuotr.

Aktyvi visuomeninkė Nina Puteikienė teigė, jog „Šermukšnis” tikrai suveikė ir puikiai aktyvavo publiką, kėlė diskusijas, kad ir apie B. Šarkos premjerą, kur „du vyrai dulkinosi ilgai ir nuobodžiai ir buvo dar gitaros” ar apie iš Nyderlandų atkeliavusią ir Atgimimo aikštėje laikinai įkurdintą teatrinę instaliaciją „Baltos moterys”.

„Festivalis buvo neabejotinai provokatyvus, tai labai gerai, žmonės ginčijasi apie meną, koks gražus, kokios krūtys gražesnės – ar undinėlės, ar moterų Atgimimo aikštėje. Net troliai iš Maskvos prisijungė aiškindami, kad reikia naikinti tokį baisų Europos Sąjungos meną. Yra žmonių, kurie pripažįsta tik grąžų meną, kuris estetiškas ir jie eina glostyti krūtis tik undinėlei, nes ji graži”, – kalbėjo N. Puteikienė.

Aurelijos Jašinskienės nuotr.

„Mintys tokios lyg pasibaigė olimpinės žaidynės ir mes jau laimėjome, tik nežinau kurią vietą, bet manau, kad prizinę kalbant apskritai apie visą Lietuvos festivalių foną. Dėkojo ir Šilutė, ir Priekulė, sakė, kad nesitikėjo, jog sulauks tiek žmonių. Teatrams irgi patinka provincijos publika, jie nuoširdžiai džiaugiasi, o ir žiūrovai pamato tai, ko nematę. Tematikos vienos konkrečiam spektakliui neieškome, nors šiemet ir galima įžvelgti sienų tematika, bet tai gavosi netyčia”, – kalbėjo Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.

Palmiros Mart nuotr.

Jis pripažino, kad dėl daug diskusijų sukėlusių „Baltų moterų” iš pradžių buvo abejonių ir kolegėms, bet galiausiai buvo sutarta, jog įsitenkant į finansavimą reikia atsivežti į šią instaliaciją, kurią sukūrė viena iš „Šermukšnyje” vaidinusio Nyderalandų teatro aktorių. Pirma idėja, anot A. Peštenio, buvo jas pastatyti ant vandens Jono kalnelio užutekyje, bet galiausiai buvo pasirinkta Atgimimo aikštė, neseniai netekusi gėlių laivelio.