Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-07-11 |
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kviečia rašytojus ir kultūros veikėjus iki šių spalio 1 d. teikti kūrinius literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos konkursui.
Grožinės literatūros kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos dvasią arba įprasminančius rašytojos Ievos Simonaitytės atminimą, gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Į premiją pretenduoti gali kūriniai išleisti per paskutinius trejus kalendorinius metus.
Kūrinius konkursui galima pristatyti keliais būdais:
Kontaktiniai duomenys pasiteiravimui: tel. (8 46) 412530, el. p. biblioteka@klavb.lt.
Premijos vertė – 2 tūkstančiai eurų. Premija mokama iš UAB „Mūsų laikas“ lėšų.
Daugiau informacijos apie premiją – čia.
LITERATŪRINĖS IEVOS SIMONAITYTĖS PREMIJOS LAUREATAI
1987 m. Romas Sadauskas, romanas „Ežerėnų papartis”.
1988 m. Vytautas Kubilius, monografija „Ievos Simonaitytės kūryba”.
1989 m. Kostas Kaukas, apysaka „Musei geriau” .
1990 m. Ona Pajedaitė, leidinys „Ji buvo Simonaitytė”.
1991 m. Stasys Jonauskas, eilėraščių rinkinys „Šiuolaikiniai rugiai”.
1992 m. Vladas Nausėdas, eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros”.
1993 m. Juozas Marcinkus, už kūrybą.
1994 m. Bronė Liniauskienė, eilėraščių rinkinys „Taip dūžta laikas”.
1995 m. Vytautas Brencius, eilėraščių rinkinys „Po klajonių ženklu”.
1996 m. Rimantas Černiauskas, apysakų rinkinys „Laužai palėpėse”.
1997 m. Bernardas Aleknavičius, už visuomeninę veiklą.
1998 m. Domas Kaunas, knygos „Klaipėdiškė” ir „Mažosios Lietuvos knyga”.
1999 m. Edita Barauskienė, už visuomeninę veiklą ir kūrybą.
2000 m. Gintaras Grajauskas, eilėraščių rinkinys „Kaulinė dūdelė”.
2001 m. Juozas Šikšnelis, romanas „Kryžiau žalio medžio”.
2002 m. Aleksandras Žalys, literatūros kritikos rin kinys „Gyvenimo metaforos ieškant”.
2003 m. Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, knygos „Tititatos užburti ir Jos”.
2004 m. Daiva Kšanienė, monografija „Muzika Mažojoje Lietuvoje”.
2005 m. Jurgis Mališauskas, straipsnių rinkinys „Vėjas iš Aistmarių”.
2006 m. Rolandas Rastauskas, esė rinkinys „Kitas pasaulis”.
2007 m. Arvydas Juozaitis, knyga „Karalių miestas be karalių”.
2008 m. Marijus Šidlauskas, kritikos straipsnių rinkinys „Orfėjas mokėjo lietuviškai”.
2009 m. Vytautas Kaltenis, publicistikos knyga „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai”.
2010 m. Jovita Saulėnienė ir Rasa Tarik, knyga „Nugrimzdusi Klaipėda”
2011 m. Virginija Kochanskytė, programa ir kompaktinė plokštelė „Ak, visko buvo…”
2012 m. Elena Karnauskaitė, eilėraščių rinkinys „Pasaulio krašte”.
2013 m. Algis Kuklys ir Sergejus Isajevas, už novelistiką ir K. Donelaičio poemos Metai vertimą į rusų kalbą.
2014 m. Daiva Molytė-Lukauskienė, eilėraščių rinkinys „Baltojo kiro giesmynai”.
2015 m. Rokas Flickas, romanas „Emma, pastoriaus duktė”.
2016 m. Jonas Kantautas ir Alfonsas Jonas Navickas, už viso gyvenimo nuopelnus.
2017 m. Alfonsas Eidintas, knyga „Pūga prie Mėmelio”.
2018 m. Sigitas Poškus, už eilėraščių, trumpų istorijų vaikams knygas
2019 m. D. Kaunas, atsiminimų knyga „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose”.
2020 m. Juozas Šikšnelis, romanas „Praeities dulkės – mirties šešėliai”.
2021 m. Diana Latvė, novelių romanas „Memelio gaisras”.
2022 m. Daiva Molytė-Lukauskienė, poezijos knyga „Kaligrafijos eskizai” ir Jurga Petronytė, Sondra Simanaitienė, knyga „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos”.
2023 m. Sigitas Benetis, novelių knyga „Apgaulė”.
Parašykite komentarą