Lietuvos jūrų muziejus pasirašė 15,8 milijono eurų vertės sutartį su UAB „Infes” dėl administracinio pastato rekonstrukcijos.
Administracinis pastatas, esantis pakeliui į patį muziejų, iki 2026 metų bus rekonstruotas ir pritaikytas jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo atviros prieigos centro viešosioms reikmėms pagal UAB „Dalis erdvės” parengtą techninį projektą.
Konkurse dėl šio objekto rekonstrukcijos be „Infes” dar dalyvavo bendrovės „Plungės lagūna”, „ Statmax” ir „HSC BALTIC” . Pastaroji bendrovė per nustatytą terminą nepapildė pasiūlymo, o kitos dvi pasiūlė užsakovui nepriimtinai dideles darbų kainas.
Po rekonstrukcijos pastato bendras plotas padidės nuo 698,64 iki 3280,84 kv. metro, naudingas plotas – nuo 316 iki 3230 kv. metrų. Beveik dvigubai didės ir pastato tūris. Nors pastato aukštis beveik pusmetriu sumažės, jis iš vieno aukšto virs dviaukščiu.
Rekonstravimo darbų metu bus išplėstas rūsys (plotas 907,82 m²), padidintas pirmo aukšto plotas (921,99 m²), atsiras antras aukštas (926,38 m²) ir mansarda (474,51 m²).
Pastato pirmajame aukšte numatomos ekspozicijų patalpa, saugyklos ir administracinės patalpos. Antrajame aukšte – saugyklos ir administracinės patalpos, mansardos aukšte – administracinės ir darbuotojų poilsio patalpos. Rūsyje projektuojamos dirbinių remonto patalpos, sandėliavimo ir techninės, buitinės patalpos.
Saugyklų fonde tilps iki 200 tūkst. eksponatų. Sklype projektuojama 28 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
2014 metais vyko Lietuvos jūrų muziejaus organizuotas tarptautinis architektūrinis konkursas dėl šio pastato rekonstrukcijos projekto sukūrimo. Konkurse pirmą vietą užėmė UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“, tačiau jų projektiniai pasiūlymai neatitiko detaliojo plano sprendinių, todėl laimėtojais buvo pripažinti UAB „Dalis erdvės“ ir UAB „Bendrieji statybų Projektai” pasiūlymai.
Jūrų muziejaus darbuotojams kurie turės kepti po stoglangiais toje „palėpėje” . Žmonės teisūs, Nina Puteikiene, koncepcija ir galiausiai pats projektas labai silpnas, švelniai tariant. Vis tik tai Jūrų muziejaus komplekso dalis ir unikaliausia Lietuvos vieta.
Labai įdomu, kodėl Jūrų muziejui leidžiama Kuršių nerijoje (Smiltynėje) statyti tokių didelių tūrių pastatus, kai kitiems draudžiama? Kaip tai „atitinka” Kuršių nerijos tvarkymo plano, Pajūrio juostos reikalavimus? Parašykit, kas žinote, koks yra burtažodis?
16 liamų ištaškyti ? Kokia ekspozicija ? – kas joje bus eksponuojama? pora senų nuotraukų kopijų, surūdijusi šaukštą įrėminsite ir viskas. Tokiai sumai trūksta pagrindimo, – norisi konkretumo. Už tą sumą galimą paprastą viaduką-tiltą pastatyti pvz. Tilžės g. su geležinkeliu ar užbaigti dalį Jakų žiedo rekonstrukcijos. Tas pastatas ekspozicijom nepatrauklus, nes bus atskiroje vietoje nuo muziejaus…
Muziejaus fonduose – beveik 100 tūkst. eksponatų. Kuo daugiau jų galime parodyti lankytojams, tuo jų saugojimo prasmė didesnė. dabar muziejus, kaip ir kiti LT muziejai, vidutiniškai eksponuoja tik apie 3 proc. fonduose esančių eksponatų. Su jais susipažinti bent iš dalies galima LIMIS sistemoje. Tiltai ir keliai reikalingi tam, kad žmonės galėtų keliauti. Kad ir į jūrų muziejų. Anglijos premjeras V. Čerčilis karo metais, kai buvo bombarduojamas Londonas ir kalba ėjo apie lėšų didinimą gynybai kultūros sąskaita, griežtai atsakė: „Nė vieno penso nuo kultūros, antraip dėl ko mes tuomet kariaujame“.
Idomu, kiek kvadratinių metrų užims administracijos patalpos, saugyklo ir ekspozicijos erdvės?..Ai, tiesa, dar ir administracijos poilsio patalpos?.. Nenusimato nuoma?..??
Šaltuoju metų laiku darbo dienomis muziejuje nedirba kavinė ir muziejaus darbuotojai atsineša maistą, kurį pasišildo mikrobangėje ir pietauja toje poilsio erdvėje, dar techninė tarnyba ir valytojos turi bendrą poilsio patalpą. Taip kad laisvo ploto, kurį Jūs norėtumėte nuomotis, neturėsime 🙂
Kyla natūralus klausimas kodėl ADMINISTRACINIS PASTATAS po rekonstrukcijos taps beveik 5 kartus didesnis? Kažkaip neadekvatu. Patrigubėjo administracinį darbą dirbančių darbuotojų? Ekspozijoms nebėra vietos pačiame Jūrų muziejuje?
Pastato pirmajame aukšte numatomos ekspozicijų patalpa, atviros prieigos (to Lietuvoje dar niekur nėra) saugyklos, biblioteka ir administracinės patalpos. Antrajame aukšte – saugyklos ir administracinės patalpos, mansardos aukšte – administracinės ir darbuotojų poilsio patalpos. Rūsyje projektuojamos dirbinių remonto patalpos, sandėliavimo ir techninės, buitinės patalpos.
Saugyklų fonde tilps iki 200 tūkst. eksponatų. Beje, Lietuvos jūrų muziejuje dirba 160 darbuotojų.
Kad naujas pastatas visiskai nederantos prie Smiltynės architektūros ir koncepsijos.
Tu nemaišyk preilos, nidos namelių su čia stovinčiu administraciniu pastatų, kur pastato apdaila matosi is natūralaus medžio puikiai susilies su supančia aplinka
Kodel turime ziureti tiek toli kai yra arčiau Smultynes kurhazad ir panasus pastatai. Beto Kuršių nerijai kiek pamenu priklausi ir Smiltynė, Nida Preila, tad sis medinis namukas labaiu tikru nebent Ispanijai. Ps. Manau kad pastatas savo forma tikrai nesiderina prie esamos aplinkos, medinis fasadas ar tinka jūriniam klimatui??