III-iasis Klaipėdos festivalis, liepos 28–rugpjūčio 11 dienomis grįžtantis į Pauliaus Lindenau elingą, bus išskirtinis savo turiniu, prasmingomis dedikacijomis ir noru kitu kampu atskleisti senosios laivų statyklos didybę.

Liepos 28 d. 20 val.

KARO IR TAIKOS DAINOS

Koncerto programoje – šiandien ypač aktuali karo ir taikos tema – skambės šiai temai skirti įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai-instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui.

Jungtinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro atlikėjų koncertas. Solistai:

Olena Arbuzova (sopranas, Ukraina)

Beata Ignatavičiūtė (sopranas)

Valeriia Tulis (sopranas, Ukraina)

Mindaugas Rojus (baritonas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choras (Ukraina)

Muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis

Dirigentas Sergiy Didok (Ukraina)

Koncerto vedėja Dalia Kužmarskytė

Rugpjūčio 4 d. 21.30 val.

3 VEIKSMŲ ISTORIJŲ OPERA KLAIPĖDA (atliekama be pertraukų)

Autoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Donatas Bielkauskas, Kristijonas Lučinskas.

2023 m. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100–metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą, kurioje atgytų šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia. Pasak operai libretą parašiusio filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio, visuose trijuose operos veiksmuose plėtojamų istorijų teminė ašis yra trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – asmenybės, religija, kalba.

Pirmajame operos veiksme susipažįstame su pirmais septyniais iš didelio operos veikėjų būrio. Tarp jų – tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė Elzė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Veiksmo pabaigoje įtvirtinamas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva. Visa tai vyksta 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse, Mažosios Lietuvos kaime. „Visi laukia šventės, tad muzika daugiausia šviesi, mažorinė, viltinga,“ – pasakojo pirmojo veiksmo muzikos kūrėja Loreta Narvilaitė.

Antrasis veiksmas prasideda 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. Tą dieną susitikę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, literatas ir visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius, filosofas Vilhelmas Storosta (Vydūnas) ir nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis tariasi dėl Klaipėdos prijungimo plano. Kitame paveiksle – Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė ir jo moteris. Moteris nesitveria pykčiu dėl aplinkybių, nubloškusių ją į „Europos užkampį“, dėl visko kaltina savo vyrą, tačiau Petisnė lieka ištikimas Europos misijos idėjai. Šios „dramos“ fone – prancūzų karių būrys, pasirengęs mūšiui… Tolesnis epizodas vyksta bažnyčioje, į kurią įžengus prancūzams, atmosfera kaista, situacijos dramatizmas pasiekia kulminaciją pačioje šio veiksmo pabaigoje.

Muziką trečiajam operos veiksmui kuria du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas (Driezhas) bei Donatas Bielkauskas (Donis). Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungiamas su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu.

Libreto autorius Arvydas Juozaitis

Muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis

Režisierius Gytis Padegimas

Scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė

Šviesų dailininkas Andrius Stasiulis

Choreografė Aušra Krasauskaitė

Choreografo asistentas Darius Berulis

Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas

Vaidmenys ir atlikėjai:

Jonas Budrys – Valdas Kazlauskas

Martynas Jankus – Mindaugas Rojus

Ėtmė Simonait – Rita Petrauskaitė

Ėvė Simonait – Ernesta Stankutė

Ernestas Galvanauskas – Aurimas Raulinavičius

Erdmonas Simonaitis – Šarūnas Šapalas

Vilius Gaigalaitis – Šarūnas Juškevičius

Vilius Gaigalaitis – Evert Sooster

Gabrielis Žanas Petisnė – Giedrius Gečys

Petisnė Moteris – Beata Ignatavičiūtė

Elzė Jankutė – Rosana Štemanetian

Katrė – Judita Butkytė-Komovienė

Vincas Krėvė – Kęstutis Nevulis

Vydūnas / Karys savanoris – Martynas Stankevičius

Mikas Bajoras – Virginijus Pupšys

Steponas Darius – Gytis Šimelionis

Petisnė adjutantas – Vytautas Bytautas

Anikė – Anna Chekmarova

Anikė – Yuliia Kovalenko

Šišioniškė dvasia – Vaida Galinskienė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistai

Rugpjūčio 11 d. 22.30 val.

CARL ORFF CARMINA BURANA

Videografinis spektaklis

XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“ – vienas įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Kūrinys sukurtas paties kompozitoriaus parašytu libretu, panaudojant dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Bojerno vienuolyne atrasto rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį.

Kūrinio „Carmina Burana“ atlikimas reikalauja didžiulių pajėgų ir aukštos atlikimo technikos. Kūrinys sukurtas dideliam ir neįprastos sudėties orkestrui, dvigubos sudėties mišriam chorui ir trim solistams: sopranui, tenorui ir baritonui.

Kantatoje kompozitorius tarsi žaidžia judesiu, garsu, šokiu, daina ir vaizdine scenos magija. C. Orffas teatrą laikė visų menų sinteze ir siekė jungtinio sceninių įspūdžių poveikio žiūrovui. „Carmina Burana“ – kūrinys sulaukęs gausybės žanrinių interpretacijų, grotas, dainuotas, vaidintas ir šoktas visuose pasaulio žemynuose.

Muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas

Dirigento asistentas Dmitrijus Zlotnikas

Režisierius Dalius Abaris

Režisieriaus asistentė Rūta Bunikytė

Scenografė Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas

Šviesų dailininkas Andrius Stasiulis

Grimo dailininkė Aira Braždienė

Garso ir vaizdo režisierius Jonas Raudonius

Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas

Atlikėjai:

Rita Petrauskaitė (sopranas)

Mindaugas Jankauskas (tenoras)

Farshad Abbasabadi (baritonas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras

Kauno valstybinis choras

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras