Liepos 15–22 d. Nidoje vyks XXVII tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio programa apims kamerinės muzikos koncertus, kino vakarus, žodžio programos diskusijas bei parodas, rengiamas skirtingose kurorto kultūros erdvėse, bus organizuojamas žygis-ekskursija, fotografijų ir esė konkursų rezultatų pristatymai. Šiųmečio renginio tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Svetimas“.

„Thomo Manno festivalis – ilgalaikė ir tvirta tradicija, savitai nuspalvinanti vasaros poilsį viename žaviausių Lietuvos kurortų, – pastebi dr. Lina Motuzienė, renginį organizuojančio Thomo Manno kultūros centro direktorė. – Čia laukiame atvykstant gausių svečių iš Lietuvos ir užsienio, o drauge – turiningų diskusijų, muzikinių bei meninių atradimų ir naujų įspūdžių bendraminčių draugijoje“.

Anot Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo, kuriam vadovauja istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, šių metų festivalio tema pirmiausia yra apie ribas – matomas, bet dažniau nematomas, skiriančias „savą“ nuo „svetimo“. Ją galima nagrinėti įvairiausiais pjūviais: per kintančias bendravimo normas arba globalizacijos nulemtas galimybes bei grėsmes, politinio diskurso kontekste, galiausiai – per svetingumo bei, atvirkščiai, gyvenimo šalia, nė nesusipažįstant, prizmę.

Dar viena plotmė – geografinė bei istorinė. Pavyzdžiui, festivalio lokacija – Kuršių Nerija – ir Klaipėdos kraštas yra erdvė, kurioje istorijos vyksme „sava“ ir „svetima“ ne kartą keitėsi, o ir dabar reikalauja ypatingos prieigos.

„Kaip galime tapti savi Neringos gamta, nepaversdami jos savo nuosavybe ar dar blogiau – resursu, neprimesdami jai savų supratimų, bet leisdami būti savimi ir sugyventi su ja? Kaip galime tapti savi Neringos ir Klaipėdos krašto istorijai ir palikimui, jį suprasti ir priimti kaip dovaną ir palikimą?“ – klausimus kelia festivalio rengėjai.

Šiųmetėje festivalio žodžio programoje rašytojo Thomo Manno muziejaus terasoje laukia susitikimai su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, germanistu Holgeriu Pilsu, pristatysiančiu iki šiol visuomenei mažiau žinomą Thomo Manno šeimos korespondenciją, Lenkijos istoriku ir diplomatu Jan Tombinski, žurnalist Nikolai Klimeniouk, Vokietijos istorike Anke Hilbrenner. Prie žodžio programos svečių renginiuose jungsis kuratoriumo nariai: istorikai dr. Irena Vaišvilaitė, dr. Ruth Leiserowitz, doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus ir kiti.

Dailės programoje – archeologijos ir fotografijos paroda „Objektas ir detalė: akmens amžiaus estetikos pasaulis“, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro fotografijos profesijos mokytoja Jogailės Butrimaitės bei mokinių rengiama V. ir K. Mizgirių galerijoje, ekskursija menininkės Anastasijos Sosunovos parengtoje parodoje Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, pokalbis su Felix Kalmenson apie meninę praktiką. Kuršių nerijos istorijos muziejuje bus pirmą kartą pristatomi vokiečių tapytojo, grafiko, iliustratoriaus Pauliaus Kuhfusso (1883-1960) piešiniai iš klaipėdiečių Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos kolekcijos. Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus ekspozicijoje bus rodomas menininkės Eglės Budvytytės filmas „Dainos iš komposto: tuojantys kūnai, yrančios žvaigždės“.

Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyksianti kino programa suteiks galimybę nemokamai vakarais pasižiūrėti šiuolaikinių Europos režisierių filmų.

Festivalio muzikos programoje šiemet laukiama nemažai fortepijono bei styginių muzikos, gerai žinomų ir rečiau koncertų salėse nuskambančių opusų. Liepos 15 d., šeštadienį, 19 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje renginių ciklą atidarys Pradžios koncertas, kuriame skambės Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. Ją atliks kamerinis choras „Aidija“ bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (dirigentas R. Gražinis).

Liepos 16 d., sekmadienį, 20 val. rečitalį surengs pianistas Gabrielius Alekna, šiai progai ruošiantis Johanneso Brahmso, Claude‘o Debussy, Arnoldo Schönbergo, Vytauto Bacevičiaus, Karolio Szymanowskio kūrinių programą.

Liepos 17 d., pirmadienį, 20 val. lietuviškos muzikos valandoje klausytojų laukia programa „Bronius Kutavičius ir naujieji romantikai“. B. Kutavičiaus, Vidmanto Bartulio, Mindaugo Urbaičio, Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės kūrybą atliks jaunosios kartos muzikai Paulius Gefenas (fleita) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas).

Liepos 18 d., antradienį, 20 val. koncerte skambės Šiaurės šalių muzika: viešnios iš Suomijos Anna Kuvaja (fortepijonas) ir Annemarie Åström (smuikas) atliks programą, kurioje – tokių Skandinavijos kompozitorių, kaip Joseph Martin Kraus, Tor Aulin, Jan Sibelius, Ingeborg Bronsart von Schellendorf, Niels Wilhelm Gade, kūriniai.

Liepos 19 d., trečiadienį, 20 val. valandai su klasika – Ludwigo van Beethoveno muzika – pakvies pianistas Daumantas Kirilauskas.

Liepos 20 d., ketvirtadienį, 20 val. koncerte „Nepažinti opusai“ Ingridos Rupaitės (I smuikas), Mildos Kraujutaitytės (II smuikas), Silvijos Čiuladytės (altas) ir Ignės Pikalavičiūtės (violončelė) kvartetas atliks prancūzų romantiko Ernesto Chausson kūrybą.

Liepos 21 d., penktadienį, 20 val. kamerinės muzikos valandoje Johanneso Brahmso fortepijoninį kvintetą atliks pianistas D. Kirilauskas ir Čiurlionio kvartetas: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Elena Daunytė (violončelė). Renginyje bus pristatytas ir festivalio užsakymu kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus parašytas muzikos kūrinys „Night on the Red Couch“.

Liepos 22 d., šeštadienį, 20 val. Pabaigos koncerte jėgas suvieniję du šiemetiniame festivalyje dalyvaujantys styginių kvartetai atliks austrų kompozitoriaus Joseph Haydn „Duo in D dviem violončelėms“ ir danų kompozitoriaus N. W. Gade Styginių oktetą F-dur, op. 17.