Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai nustatė, kad miško kirtimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke, dėl kurių teisėtumo buvo kilęs visuomenės susirūpinimas, yra vykdomi pagrįstai ir teisėtai, todėl priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Nustatyta, kad Kuršių nerija priskiriama savaime augančio miško zonai, todėl anksčiau čia buvusios atviros vietovės, tokios kaip kaip kopos bei pievos, per tam tikrą laiką savaime užželia, o unikalių pamarinių palvių, turinčių savitą augmeniją ir gyvūniją, plotai dėl to nuolat mažėja. Atsižvelgdamas į tai Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Kuršių nerijos nacionalinio parko Vidinės miškotvarkos projektą, kurio tikslas – atkurti Birštvyno rago Pamario palvę. Palve yra vadinama siaura, 200–500 metrų pločio, lyguma jūros pakrantėje už paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio, kuri susidaro iš vėjo supustyto jūros smėlio.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Vidinės miškotvarkos projektas, suderinus jį su Kultūros paveldo departamentu, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija bei Valstybine miškų tarnyba, buvo patvirtintas aplinkos ministro įsakymu 2013 m. Pažymima, kad į šio projekto sprendinius buvo integruoti dar 2008 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Kuršių nerijos gamtotvarkos plano sprendiniai. Tiek šis Vidinės miškotvarkos projektas, tiek Kuršių nerijos gamtotvarkos planas buvo rengti vadovaujantis Kuršių nerijos tvarkymo planu.

Anot prokuratūros pranešimo, yyrimo metu taip pat nustatyta, kad atkuriant pamarines pievas 2021 m. gruodžio – 2022 m. kovo mėnesiais Birštvyno rage vykusių gamtotvarkinių kirtimų metu buvo pašalinta sumedėjusi augmenija ir taip atkuriamos pamarinės pievos. Leidimus vykdyti šiuos kirtimo darbus išdavė Valstybinės miškų tarnyba, vadovaudamasi minėtu Vidinės miškotvarkos projektu.

Vidinės miškotvarkos projektas numato, kad kirtimai Nidos girininkijos teritorijoje iš viso turi apimti 117,0 ha plotą, o projekte numatytos priemonės bus vykdomos iki 2028 m. liepos 19 d.