Vasarai persiritus į antrąją pusę, padaugėjo poilsiautojų, kasdien keltais per Kuršių marias besikeliančių į Smiltynės paplūdimius.

Artėjant Jūros šventei, spėjama, jog jų bus dar daugiau, tad Senojoje perkėloje dirbantys keltų denio darbuotojai su nerimu laukia žmonių antplūdžio.

Su „Atvira Klaipėda” susisiekęs vienas iš jų (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino nuogąstavimas dėl neatsakingo kai kurių keleivių elgesio, esą galinčio prišaukti ir nelaimę.

„Šiuo metu keliantis iš Smiltynės pusės per Senąją perkėlą nebėra užtvaro, sulaikančio keleivius. Keleiviai vienas per kitą grūdasi prie pat krantinės krašto, nelaukdami, kol bus saugiai nuleista kelto aparelė, nesiklauso mūsų įspėjimų. Iki nelaimės – vienas žingsnis, o jei, neduok Dieve, taip atsitiktų, žinoma, kalti liktume mes, keltininkai”, – sakė denio darbuotojas, prašęs pasidomėti, ar Smiltynės perkėlos vadovybė nėra numačiusi sugrąžinti anksčiau buvusios tvarkos, kai keleivių srautus Smiltynės pusėje reguliuodavo specialus darbuotojas.

Tuo metu Smiltynės perkėlos vadovas Mindaugas Čiakas teigė, jog anksčiau čia buvusios tvoros atsisakyta kaip atgyvenos ir apeliavo į pačių keleivių sąmoningumą bei atsakingumą.

„Yra danga pažymėta, kur keleiviai negali stovėti, o ateity galvojame uždėti tokį kaip ir užtvarą – grandinėlę. Bet to modelio, kaip anksčiau buvo tvora, vartai, atsisakėm. Pasižiūrėjom ir kaip yra Amsterdame, ir Suomijoj, Helsinky, Osle, niekur tvorų nėra, žmonės gali lengvai judėti, krantine vaikščioti”, – sakė M. Čiakas.

Jo teigimu, patys keleiviai turėtų būti sąmoningesni ir saugoti save.

„Aišku, ir denio upeiviai turi žiūrėti, kad neatsitiktų nelaimė, esant dideliam žmonių sambūriui, nors ant krantinės dangos yra pažymėta, kur žmonės negali stovėti. Laikinai kalbėjom, kad pabandysim grandinėlę pakabinti, nors žmonės lenda ir pro tą grandinėlę, iš po nakties kartais jos ir neberasdavom, reikia žmonių sąmoningumą keisti”, – įsitikinęs Smiltynės perkėlos vadovas.

Pranešti klaidą