Klaipėdietė Ala jau beveik dvejus metus yra priversta varstyti bent kelių teisėsaugos institucijų duris, siekdama išsiaiškinti, kodėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos vyro nužudymo net tris kartus buvo nutrauktas, o buvusiam įtariamajam panaikinti visi kaltinimai.
Visgi po didelių moters ir jai atstovaujančio advokato pastangų sužibo viltis išsiaiškinti tikrąją tiesą: Klaipėdos apygardos teismas šių metų liepos 11 d. nutartimi nurodė „perduoti bylos medžiagą Klaipėdos apygardos prokuratūrai tolesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti”.
Tuo metu tyrimą tris kartus nutraukęs prokuroras patarė ekspertizes byloje atlikusiems medicinos mokslų daktarams „susitarti tarpusavyje.”
Neperžengė būtinosios ginties ribų?
38 metų Alos vyras Andrejus, grįžęs iš jūros, su giminaičiu ir dviem draugais nusprendė atšvęsti susitikimą ir ta proga 2021-ųjų gruodžio 7 d. nuvyko į vieno iš jų mamai priklausantį sodo namelį Dituvoje. Kaip tokiais atvejais įprasta, vyrai kartu su savimi prigriebė ir alkoholinių gėrimų.
Dabar sunku pasakyti, kokia buvo alkoholio padauginusių bičiulių konflikto priežastis, tačiau aišku viena – Andrejus po minėtų išgertuvių nebepabudo. Vyro lavoną morge pamačiusi žmona buvo šokiruota – jo veidas buvo ištinęs, padengtas daugybės kraujosruvų.
„Buvo aišku, kad prieš mirtį jis buvo stipriai sumuštas, atrodė baisiai”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė Ala.
Po trijų dienų įtarimai nužudžius Andrejų buvo pareikšti vienam iš buvusių sugėrovų – Vasilijui K. Jis savo kaltės nepripažino, teigė daug ko neprisimenąs. Kiti du bendrai irgi painiojosi, pasakodami, kas ir kaip vyko per minėtas išgertuves sodo namelyje, net kėlė versiją esą Andrejus galėjo žūti, nukritęs nuo laiptų ir pan. Tačiau visi trys pasitikrinti vadinamuoju melo detektoriumi atsisakė.
Praėjus 8 mėnesiams nuo tyrimo pradžios, jam vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurij Petuchov tyrimą nutraukė, motyvuodamas tuo, jog esą įtariamasis tik gynėsi nuo Andrejaus, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Nutarime taip pat konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, t.y. nužudymo, požymių.
Nutraukė dar du kartus
Tokį prokuroro nutarimą nukentėjusiąja pripažinta mirusiojo žmona apskundė Klaipėdos apygardos vyriausiajai prokurorei, o jos pavaduotojas tyrimą atnaujino. Jis ir vėl pateko pas tą patį prokurorą.
Pastarasis po penkių mėnesių tyrimą vėl nutraukė, beveik pažodžiui atkartojęs ankstesniojo savo nutarimo formuluotes. Tokį jo sprendimą palaikė skyriaus vyriausioji prokurorė, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja šių metų vasario 24 d. savo nutartimi tyrimą atnaujino.
Žinoma, jis ir vėl pateko pas tą patį prokurorą J. Petruchov, kuris tyrimą šių metų kovo 30 d. nutraukė ir trečią kartą.
Motyvai buvo tie patys, tik dar pastiprinti nauju argumentu – esą vyro mirtis buvusi nesmurtinė. Tokią išvadą prokuroras padarė, gavęs papildomą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadą dėl mirties priežasties, prieštaraujančią patyrusio teismo eksperto Pauliaus Petreikio išvadai. Joje buvo teigiama, jog vyras mirė dėl traumos metu patirto sužalojimo. Tuo metu vilniečių ekspertizės akte nurodoma, jog esą vyras mirė dėl trūkusios aneurizmos, nors to fakto nenustatė ir tuoj po jo mirties kūno autopsinį tyrimą atlikęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas Romualdas Dumša, išvadoje konstatavęs, jog vyras mirė nuo galvos sumušimo.
„Vyras dirbo jūreiviu, nuolat tikrinosi sveikatą, jis niekuo nesiskundė”, – aneurizmos diagnozė neįtikino mirusiojo žmonos.
Moteris teigė nesuprantanti, kaip skirtingi ekspertai gali pateikti tokias skirtingas vyro mirties priežastis.
Tačiau argumentas, kad mirtis esą buvusi nesmurtinė, pasirodė įtikinantis Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei ir ikiteisminio tyrimo teisėjai – jos atmetė nukentėjusiosios skundą dėl J. Petuchov sprendimo nutraukti tyrimą.
Tuo metu Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Linas Pauliukėnas, sulaukęs nukentėjusiosios atstovo skundo, padarė kitokią išvadą.
Teismas: „Neišsklaidytos visos abejonės”
Liepos 11 d. neskundžiama nutartimi minėtas teisėjas panaikino paskutinius sprendimus tyrimą nutraukti ir įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą tęsti beveik prieš dvejus metus pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Nutarime, be kita ko, sakoma: „Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tikslinant [mirusiojo pavardė] mirties aplinkybes atlikti visi būtini veiksmai, išsklaidytos visos galimos abejonės ir vienareikšmiškai nustatyta, jog [mirusiojo pavardė] mirtis nėra susijusi priežastiniu ryšiu su patirtais sužalojimais, o buvo sąlygota smegenų arterijos pamatinės dalies aneurizmos plyšimo išsiliejus kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, t. y. jog egzistuoja pakankamas pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. konstatuojant, jog nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”.
Teismas taip pat akcentuoja prieštaravimus tarp trijų atliktų ekspertizių, konstatuodamas, jog „teismas sutinka su [pavardė] įgalioto atstovo advokato M. Martinaičio skundo argumentu, kad siekiant pašalinti iškilusias abejones dėl tikslios [mirusiojo pavardė] mirties priežasties ir jo sužalojimo mechanizmo buvo būtina apklausti minėtus specialistus / ekspertus, o esant būtinybei, spręsti klausimą dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo ar atlikti kitus būtinus proceso veiksmus, siekiant kiek įmanoma labiau pašalinti iškilusias abejones, ar mirusiojo mirtį galėjo sąlygoti smurtiniai veiksmai”.
Teismo nutartyje taip pat teigiama, jog „nepašalinus iškilusių abejonių, ar [pavardė] mirtis nėra susijusi priežastiniu ryšiu su patirtais sužalojimais, prokurorų procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad šio asmens mirtis nebuvo smurtinė, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu”.
Prokuroras J. Petuchov: medicinos mokslų daktarai turi susitarti tarpusavyje
Po tokio teismo verdikto kol kas neaišku, kam šį kartą Klaipėdos apygardos vadovybė paves toliau vadovauti šiam ilgokai užsitęsusiam tyrimui.
Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovės spaudai Viktorijos Jonuitės teigimu, „šiuo metu sprendžiama dėl tyrimą organizuosiančio prokuroro”. Esą sprendimas kol kas nepriimtas dėl to, kad nemažai prokurorų vasarą atostogauja.
Tuo metu J. Petuchov sakė, jog greičiausiai tyrimas šį kartą bus perduotas prokurorui Arūnui Saunoriui. Jis teigė savo kaltės dėl galbūt neatsakingo vadovavimo tyrimui nematantis.
„Reikia tarp medicinos mokslo daktarų įvesti tvarką, kas sako teisingai, o kas neteisingai. Vilniaus ekspertai parašė, kad jis mirė pats, nebuvo smurtinė mirtis. Parašė mokslo daktarai, kurie dirba valstybei, pasirašo dėl baudžiamosios atsakomybės už savo ekspertizes, o tas daktaras [P. Petreikis] išėjo iš tos tarnybos, yra samdomas, dirba už pinigus, bet jis irgi mokslo daktaras”, – sakė prokuroras.
Paklaustas, kodėl byloje buvo atsisakyta skirti deontologinę ekspertizę, kaip prašė nukentėjusiosios atstovas, prokuroras teigė, kad „ką teisėjas parašė, tas ir bus padaryta”.
„Bet tai darysiu ne aš, o tyrimą perims Arūnas Saunorius, aš išeinu atostogauti (…) Prokuratūra mano nutarimą apgynė, pasakė viskas tvarkoj, apylinkės teismas irgi, tai kur čia mano kaltė? Kažkur tai naikina, reikia daryti”, – kalbėjo prokuroras.
Advokato Mindaugo Martinaičio komentaras:
Tai yra nestandartinė byla, galimai buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, žuvo jaunas vyras, našlaičiu palikęs nepilnametį vaiką, tačiau, mūsų nuomone, bylą tyrę pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų, siekdami byloje nustatyti objektyvią tiesą. Tyrimui vadovavęs prokuroras Jurijus Petuchovas nesiėmė priemonių patvirtinti arba moksliškai paneigti mirusiojo sužalojimų mechanizmo, vadovavosi atskirais fragmentais iš specialistų išvadų, o ne jų visuma, netikrino mūsų skunduose nurodytų aplinkybių, dirbtinai išaukštino valstybinių ekspertų darbą ir nemotyvuotai, nepagrįstai sumenkino privačia praktika užsiimančio patyrusio eksperto Pauliaus Petreikio kompetenciją. Prokuroras privalėjo paskirti teismo medicinos deontologinę ekspertizę dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvadų neišsamumo ir nepagrįstumo, neatlikus tinkamo lavono vidaus organų (galvos smegenų) autopsinio tyrimo. Todėl visa tai mums kelia abejonių dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo išsamumo, objektyvumo ir pagrįstumo, siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą. Dėl minėto prokuroro nepakankamai atsakingo požiūrio į savo pareigas dar tyrimo eigoje į Generalinę prokuratūrą, prašydama perimti tyrimą arba jį pavesti kitai prokuratūrai, kreipėsi mano atstovaujama nukentėjusioji, tačiau jos prašymas tenkintas nebuvo. Tikimės, jog po neskundžiamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties šį kartą tyrimui vadovauti bus paskirtas atsakingiau į savo pareigas žiūrintis prokuroras.
P.S. Paskelbus str. sužinota, jog prokuratūra byloje paskyrė atlikti deontologinę ekspertizę.
Labai nori tyketi,kad dar yra sažinyngai dirbančiu žmoniu, kurie dirba savo darba be kyšiu, kad bus nubausti tie ožiai,kurie bande už kyši išsivartyti.