Anksčiau prievolė palaikyti tvarką ir švarią aplinką šalia gyvenamųjų namų esančių šiukšlių konteinerių buvo priskirta daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir namų administratoriams. Klaipėdos miesto savivaldybei, spaudžiamai teismų ir centrinės valdžios, pernai pripažinus, kad toks įpareigojimas – neteisėtas, teko samdyti privatų šios paslaugos teikėją.
Savivaldybės valdomo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) paskelbtą viešąjį pirkimą šiai paslaugai atlikti laimėjo UAB „Eko krantas“. Ji konteinerius ir teritoriją apie juos sutiko sutvarkyti už 543 tūkst. eurų per metus. Ši paslauga kol kas nupirkta vieneriems metams – iki kitų metų liepos mėnesio.
Klaipėdos mieste yra apie 730 tokių aikštelių. Per vienerius metus iš jų planuojama surinkti bei išvežti apie 800 tonų bešeimininkių atliekų. Paslaugų teikėjas kiekvieną konteinerių aikštelę turės aplankyti ir sutvarkyti bent vieną kartą per mėnesį. Papildomai konteinerių aikštelės per 72 valandas turės būti tvarkomos tik gavus nurodymą iš KRATC. Surinktas atliekas reikės dalinai išrūšiuoti ir pristatyti į jų laikino deponavimo vietas.
Už minėtų šiukšlynų tvarkymą dabar mokės visi miesto gyventojai solidariai. Nors to tiesiogiai ir nepajus: savivaldybė šiemet padengia visas 25 procentais padidėjusias atliekų uostamiestyje tvarkymo išlaidas. Tačiau suprastėjo kai kurių gyventojams teikiamų paslaugų kokybė.
„Atvira Klaipėda” šių metų pradžioje rašė, kad Klaipėdos miesto politikai vengė balsuoti už drastišką šiukšlių rinkliavos didinimą. Nors toks miesto Tarybos sprendimas buvo paruoštas, meras jo net nedrįso įtraukti į prieš pat Kalėdas vykusio posėdžio darbotvarkę. Parengtame sprendimo projekte buvo numatyta ketvirčiu didinti rinkliavą už atliekų tvarkymą.
O sprendimas dėl paslaugos kokybės mažinimo buvo priimtas beveik be diskusijų. Nuspręsta, kad žaliosios atliekos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d. bus išvežamos tik kartą per mėnesį. Taip pat nuspręsta suretinti individualių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių plovimo dažnumą, nustatant, kad šie konteineriai būtų plaunami kartą per metus. Rečiau konteineriai bus ir dezinfekuojami – kartą per ketvirtį. Be to, nuspręsta atsisakyti galimybės po želdinių genėjimo ar kirtimo susidariusias palaidas žaliąsias atliekas palikti prie konteinerių.
Pagal parengtą, tačiau dar nepatvirtintą sprendimo projektą individualiems namams atliekų tvarkymo kaina metams didėtų nuo 74 iki 89,9 Eur, daugiabučių namų gyventojams – nuo 8,2 iki 10 Eur/kv. m. Verslui rinkliava atitinkamai didėtų nuo 7,5 iki 9,4 Eur/kv. m.
Tuomet teigta, kad 2023 metais būtinosios atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos didės 33 proc. – iki 6,5 mln. eurų, o pagal dabartinius tarifus būtų surenkama tik 5,1 mln. eurų. Dėl to esą reikia rinkliavą visų kategorijų mokėtojams didinti beveik 25 proc.
Kai skaitai apie KRATC krentančias sumas, tai plaukai šiaušiasi. Jie ir taip Lietuvoje didžiausius pelnus generuoja. Patys ką daro? Persamdo firmeles? Surinkimo aikštelėse po vieną žmogelį dirba, nors kartais tie patys daiktai tvarkomi sunkūs, o kur dar ir popieriai tuo pačiu tvarkomi ir kt. Bet ar iš šiltų kabinetų senamiestyje matysi tą suvargusią žmogystą?
Straipsnyje aiškiai įvardinta, kad: Klaipėdos miesto savivaldybei, spaudžiamai teismų ir centrinės valdžios, pernai pripažinus, kad toks įpareigojimas – neteisėtas, teko samdyti privatų šios paslaugos teikėją. Gal kas grąžino patirtas išlaidas, kad taip norima vėl melžti žmones, nors vieną kartą per mėnesį teapžiūrės aikštelę už pusę mln. eurų. Nuplauti murzinas šiukšlines taip pat užteks vieną kartelį. Faktiškai viskas tik minimumų minimumas, o suma?
Kyla pasišlykštėjimas.