Mokslininkė: jūroje saugiau maudytis bangose nei ten, kur ramus vanduo

Vasara
Avatar photoAtvira Klaipėda
2023-07-26

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas pastaruoju metu sulaukia daug užklausų dėl Baltijos jūroje priekrantėje susidarančių pavojingų srovių bei duobių, dėl kurių poilsiautojai neretai patenka į pavojingas situacijas. KU Jūros tyrimų instituto vyresniojo mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pateikia komentarą apie Lietuvos pakrantei būdingus hidrologinius reiškinius, žinojimas apie kuriuos atostogautojams užtikrintų saugų poilsį prie jūros.

Palmiros Mart nuotr.

„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.

Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių.

Audros perklosto sėklius. Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį. Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius). Protrūkio srovės (rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/h. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta.

Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo.

Moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai, kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę (pagal Robert W. Brander ir Jamie H. MacMahan, 2011):

  1. Neplaukite prieš srovę;
  2. Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;
  3. Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80% vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;
  4. Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant;
  5. Neikite maudytis vienas ir nesimaudykite ten, kur nėra žmonių“.

Žymos: |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Darbostogos iš pajūrio: pliusai ir minusai

Darbostogos užsienyje ar tik nuotolinis darbas iš namų – per koronaviruso pandemiją įsitvirtinę modeliai niekur nedingo, nors tuo ne visada ...
2024-06-12
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Prasideda didžiausios „BALTOPS" pratybos

Trečiadienį ir ketvirtadienį Klaipėdoje vyksta galutinė koordinacinė pratybų „BALTOPS 24“ (liet. „Baltijos operacijos 24“) veiksmų jūroje konferencija, kuri žymi didžiausių ...
2024-06-05
Skaityti daugiau

Vasara

Miškams - gaisrų pavojus

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, dėl labai netolygiai krentančio lietaus, kai vienur labai daug kritulių iškrenta, o kitur – nė lašo, ...
2024-05-30
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This