Rugpjūčio 3-iąją, ketvirtadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centras „Herkaus galerija“) bus atidaroma Rūtos Jusionytės ir Francisco Sepulvedos kūrinių paroda „Meilės alchemija“.

Paryžiuje gyvenanti ir kurianti menininkė Rūta Jusionytė kasmet rengia tapybos ir skulptūrų parodas Vilniuje. Šiais metais ji kartu su sutuoktiniu, dailininku Francisco Sepulveda vasaros ekspoziciją paruošė Naujajai Klaipėdos galerijai. Menininkų kūrinių parodų geografija – visas pasaulis: Prancūzijos, Ispanijos, Šveicarijos, Danijos galerijose, planuojamos ekspozicijos Filipinuose, Japonijoje ir Mozambike.

„Meilės alchemija“ – paroda prie Baltijos jūros, siunčianti galingą žinią apie žmogiškų santykių ryšius ir jų ženklus. Siūlau neieškoti dailininkų vaizdo raiškos, stilių skirties ar panašumų, bet pasinerti į tyvuliuojančius jausmų vandenis. Parodoje dailininkė Rūta Jusionytė kitokia, akivaizdi plastikos kaita atsirado ne šiaip sau, tai gyvenimo tarpsnio elipsė – emocinga, simbolinė, dinamiška, įtakojanti ir vaizdo semantiką.

Meilė visais laikais, per visą žmonijos istoriją buvo įkvėpimo ir didžių darbų katalizatorius. Menininkų pora neafišuoja savo jausmų, bet sprogus nelaimės minai, yra stiprybės mazgas, ramstis ir paguoda vienas kitam. Alchemijos terminas į antrąją parodos pavadinimo dalį įsibrauna neatsitiktinai. Ilgaamžė tradicija, apgaubta paslaptimi ir legendomis, pastaraisiais metais meninėje dailininkų praktikoje tapo jungiančia kūrybos gija. Istorijos tyrinėtojai alchemiją apibūdina kaip filosofinę praktinę tradiciją, kurios siekiamybė – sąmoningas gyvenimas ir žmogaus nemirtingumo paieška. Jos aksioma – sąmonės ir kūno darna, vidinės pusiausvyros siekiamybė iki aukso grynumo ir švytėjimo… Kaip įgalinti visas žmogiškąsias pastangas kovoje su negandomis? Pasak menininkų, kūno išsivadavimą galima pasiekti tik per sąmonės evoliuciją.

„Tegu tavo kūnas daro tą patį, ką daro tavo sąmonė“, – teigia Rūta Jusionytė. Šis rebusas menininkų lūpose lengvai išsprendžiamas, jei imsime vadovautis tam tikra „sapniška“ logika, jei leisime veikti vaizduotei. Tuomet atsivers abiejų menininkų drąsa, ryžtas pakelti pasąmonės uždangą ir pažvelgti į vidinę scenos gilumą.

Paradoksais ir simboliais grįsti dailininkų kuriami vaizdai, kiekvieno savaip, paremti autentiškų patirčių ir kultūrinio paveldo pastoliais. Tai kokia kūrybinio galvosūkio sandara, kokia ženklų ir simbolių reikšmė? Rūtos Jusionytės atveju – vidinės kovos ir pergalės. Aštuonis mėnesius menininkė sąmoningai gyveno atsiskyrėlės gyvenimą, kuris iš esmės pakeitė jos mąstymo būdą. Tai buvo stotelė, kuri privertė suvokti, kokia našta ją slegia ir ką pradėti iš naujo. Atsikratyti pesimizmo, baimės ir toliau keliauti su lengvu kūrybinių galių, drąsos, ramybės ryšulėliu. Rūtos „filosofinis akmuo“ – tai naujas sąmonės lygis, suvokiant visumą per jos dalis vienu metu. Godžiai žvelgti į gyvenimą, vėl ir vėl su nuostaba, kaip tai sugeba jos nutapytų žvėrių akys. Atgauti sveiką pasitikėjimą savimi per kūrinių personažą – jauną žavią moterį, merginą, kuri tarytum pasakų princesė – esmė, apibendrinimas, esencija… Rūtos darbuose nėra pasakų naratyvo, tiesioginės iliustracijos, tai simbolinė optimizmo išraiška, sielos džiūgavimas, nešinas žinia apie alcheminės kelionės tikslą – sąmonės nušvitimą.

Ne tik personažai transliuoja pasikeitusį Rūtos vidinį pasaulį – visa vaizdo semantika paklūsta jam. Iš paveikslų dingsta horizonto linija, piešinio kietumas, konkretūs objektai, konstruojantys kompoziciją. Dabarties paveiksluose įstrižaine plaukiančios figūros, tarytum iš pasąmonės išnyrantys gėrio simboliai, laisvai ir gaivališkai plūduriuoja paveikslų paviršiuje. Atviras, harmoningas pasaulis atsiveria skaidriomis spalvomis, akvarelinis jų peršviečiamumas gula paveikslo paviršiuje.

„Aš tiesiog pradedu nuo spalvų dėlionės drobėje, žaismingai taškausi dėmių pavidalais ir žiūriu, kas iš to išeis, improvizuoju ir ieškau prasmės atsitiktinėje vaizdų poetikoje. Ir pamatau tose formose ir dėmėse žmonių ir žvėrių pavidalus, siluetus. Troliai, šunys, mergaičių veidai ar jų figūros atslenka nuo drobės viršaus ar iš šono…“ – kūrybiniu procesu dalinasi Rūta.

Kai aplink siautėja egzistencinis nerimas ir iš visų kampų slenka tamsūs abejonių šešėliai, daugelį menininkų pastūmėję į blogio anatomiją ir pastangas jį įvaizdinti, Rūtos Jusionytės mūza – harmonija, vidinė darna. Menininkės įsitikinimu, toks jos požiūris veiksmingesnis nei tiesioginė blogio ir pesimizmo transliacija.

Gamtos ir žvėries artumas, neretai įsikūnijantis žmoguje, būdingas ir tapytojo, grafiko Francisco Sepulvedos kūryboje. Vaizdiniai paradoksai ir simboliai jo darbuose užima dominuojančią vietą. Nepaisant vaizdo sąrangos, stiliaus skirtumų, šiuos du menininkus sieja ir sujungia žmogaus ir gamtos ryšio tema, emocinio išgyvenimo perteikimas gretinant žvėrį ir žmogų, sukuriant simbolį, glaustai išreiškiantį mintį.

Francisco – čilietis, gimęs Santjage, įgijęs solidų meninį išsilavinimą ir jau nuo penkiolikos metų išbandęs keliautojo nuotykius. Apvažiavęs Lotynų Amerikos šalis, Meksiką, Kubą, penkerius metus gyvenęs Mozambike tarp vietinių juodaodžių, neabejoju, sukaupė milžinišką įspūdžių kapitalą bei įvairių kultūrų ir meno mokyklų įtaką…

Menininkas save priskiria naiviojo meno krypčiai. „Sapniškumo“ logika ypač svarbi šio stiliaus atstovams ir yra vienas originaliausių Lotynų Amerikos, Afrikos kultūrų požymių, kurį Europoje kuo puikiausiai panaudojo siurrealistai.

Menininko personažai – indėniškų bruožų būtybės, jojančios ant arklio, asiliuko ar sėdinčios valtyje. Sapniškumo atmosferą paveiksluose kuria laiko ir erdvės suvokimas. Žiūrovas net nežino, koks tai paros metas – diena ar naktis, kokia tai vieta, – aplinka dekoratyvi, plokščia, ornamentiška. Net neskaičius čilietiškų pasakų ir legendų, suvoki, kad menininko paveiksluose vaizduojama kuri nors iš močiutės ar mamos nugirstų istorijų. Žmogaus ir gamtos ryšys neapleidžia menininko ir gyvenant Paryžiuje.

Dviejų menininkų darbų ekspozicija suteikia unikalią galimybę matyti ir jausti jų kuriamo pasaulio atspindžius. Tai vaizdų galvosūkis, kurį išspręsti galės kiekvienas žiūrovas. Meilės alchemija – kūrybingų asmenybių saviraiška, ilga kelionė iš tamsos į šviesą…

Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.