Klaipėdos miesto istoriniame centre artėja permainų laikas. Prie Biržos tilto kylantis pastatas primins prieškaryje stovėjusį svarstyklių tarnybos ir „Salamander“ kompanijos pastatą. Šis projektas patvirtina, kad senosios architektūros priminimas, interpretacija gali padėti užpildyti ir užlopyti sovietmečiu atsiradusias žaizdas. Su juo sugrįžta vienas tapusių ikona Biržos tilto aplinkos vaizdinių. Kartu vienišo istorinę aplinką atkuriančio pastato iškilimas išryškina didesnę istorinio Klaipėdos centro skaudulį kitapus upės.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Prisidengus garbingu Atgimimo vardu, čia toliau puoselėjama ankstyvuoju pokariu pagrindu sukurta Tarybų bei Lenino aikštė. Ji radosi iš pradžių sunaikinus Klaipėdą reprezentavusius Biržos rūmus, o jau XX a. 6-7 deš. ir kitus prie V. Lenino nederėjusius senuosius pastatus (gaisrinę, apskrities viršininko būstinę), Didžiąją ir Mažąją Biržos gatvę.
Suvokta, kad urbanistinė struktūra, kuri fiksuojama tiek išlikusiame archeologiniame sluoksnyje, tiek senuosiuose miesto planuose, tiek ikonografinėje medžiagoje, yra svarbi miesto identiteto dalis. Ankstesnis tapatumas privalėjo būti ištrintas, o nušluotoje plynėje konstruojamas sovietinio žmogaus miestas. Atvertas miesto istorinis centro tuštumas drastiškai buvo užpildytas tipiniais stalininio baroko pavyzdžiais iš Leningrado, o vėliau – disponuojančiu brežneviniu modernizmu.
Projektą iš dalies nutraukė Atgimimas. Todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos sprendime ir Bendrojo plano Kultūros paveldo dalyje konstatuota: „Naujamiestyje Krūmamiesčio, Vilhelmo miesto, Vitės, Zandvėro priemiesčiuose yra gausu tarpukario paveldo.“
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyrius apie istorinį centrą konstatuoja, kad „šios miesto dalies išlikusių vertybių išsaugojimas, atskleidimas taip pat yra itin svarbi paveldosaugos kryptis.“ Būtų galima pasidžiaugti, pritarti ir pakviesti prisidėti miesto bendruomenę prie šios krypties įgyvendinimo. Anaiptol – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rengiamas Atgimimo aikštės viešosios erdvės pertvarkymo statybos rangų konkursas atskleidžia kitas tendencijas, prigimtį ir prioritetus.
Visose šios vietos projektavimo ir procedūrų stadijose suinteresuota miesto bendruomenė, viešasis interesas buvo visiškai ignoruoti. Tiek Kultūros paveldo departamento, tiek Klaipėdos savivaldybės specialistai kultūrinio palikimo dėmenį vertino selektyviai ir iš esmės palaikė sovietinės aikštės įšaldymui papildžius požeminiais garažais, sunaikinant net likusį kultūrinį sluoksnį.
Įdomu, kad garažų verslas sėkmingai vystomas prie vadinamų „K“ ir „D“ daugiaaukščių. Tai vadinama Klaipėdos viešbučio daugiaaukštė
automobilių aikštelė, kuri dažniausiai būna neužpildyta. Ja naudojasi ne mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma savivaldybė, kuri greičiausiai ją apmokestintų ar pasiūlytų būsimo muzikinio teatro poreikiams, bet požemine aikšte suinteresuotas privatus verslas.
Ar įmanoma išsaugoti archeologinį sluoksnį, atkurti buvusį užstatymą, urbanistinę struktūrą, gatves ir įrengti verslui rūpimus požeminius garažus? Tai galima pamatyti Vilniuje, Gedimino prospekte buvusio Vilniaus centrinio pašto aplinkoje. Panašūs sprendimai galima atsirasti koreguojant Atgimimo aikštės techninį projektą.
Požeminės automobilių aikštelės statyba neturi pakenkti šiuo metu esančiam archeologiniam sluoksniui, kuris yra nepelnytai nuvertinamas savivaldybės struktūros specialistų. Istorinių pastatų atkūrimas neabejotinai praturtintų miesto širdį, o pritaikyta aktyviam viešam gyvenimui pritaikyta aplinka įpūstų gyvybės. Klaipėdos senamiesčio ir istorinės miesto dalies, vadinamojo Naujamiesčiu susikirtimo vieta vėl taptų nedalomu centru. Tam reikalingus išsamius mokslinius išsamūs archeologinius, istorinius, urbanistinius, kartografinius, ikonografinius, architektūrinius tyrimus numato Nekilnojamo kultūros paveldo įstatymas. Jo nuostatos reikalauja pagarbiai elgtis su išlikusiu vertingu kultūros paveldu.
Todėl Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę koreguoti techninio projekto sprendinius taip, kad liktų galimybė atkurti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus – Biržą ir kitus pastatus, senąjį gatvių (Biržos, Mažosios Biržos, Palangos) tinklą. Tokiu būdu išsivadavęs nuo slogaus sovietinio palikimo centras galėtų atgimti kitokios viešos erdvės pavidalu.
Atgimimo aikštės rekonstrukcija slepia dar vieną prieštaringumą. Vakarų Europos šalyse propaguojama žaliojo miesto idėja skatina mažinti automobilių eismą ir įvairiais savivaldos sprendimais rinktis alternatyvias susisiekimo priemones. 2019 m. patvirtintas Klaipėdos miesto darnaus judumo planas, kuriuo remiantis turi būti reikšmingai mažinamas taršaus transporto skaičius miesto centrinėje dalyje.
Kaip tik šių metų pavasarį savivaldos rinkimuose kandidatas į merus Arvydas Vaitkus deklaravo, kad Atgimimo aikštės požeminės aikštelės klausimą gali išspręsti Danės gatvėje vietoje atveriamos vieno eismo juostos įrengiama automobilių laikino stovėjimo aikštelė. Tai teikė naujų vilčių, kad aikštės sutvarkymo eiga pakryps teigiama linkme.Juk vargu, ar Atgimimo aikštės požeminės automobilių stovėjimo vietas pagrįstų ir suderintų su miesto darnumo judumo plano siekiais. Ar apie žaliąsias idėjas gražiai kalbėjęs politikas tikrai linkęs didinti transporto priemonių skaičių ir jas telkti pačiame centre?
Koks bus ir koks galėtų būti Klaipėdos centras – sužinosime gana greitai. Seniausias Lietuvos miestas, peržengiantis 771 m. įkūrimo sukakties slenkstį, turėtų nuosekliai apmąstyti savo praeities ir ateities gijas. Visi puikiai žinome gerai žinomą posakį, kurį būtų galima paminėti: „Be praeities, nebus ir ateities“, o tai reiškia praeitis yra ateities pamatas, kurios negalima ignoruoti.
Atstatykite buvusius namus. Jokių garažų, garažai kur buvo telekomas.
Brangesnio sprendimo, kaip kastis į žemę nebebuvo.
Kai kam pritarčiau, kai kam – ne. Gyventi senamiestyje buvo sunku – tarp siaurų gatvelių, suspaustam pastatų, kur žalumos lopelis – neįmanoma prabanga… Karo padariniai buvo siaubingi, tačiau – koks paradoksas! – jie atnešė ir pozityvių dalykų. Senamiestyje atsirado vietos nedideliems skverams, atsivėrė upės krantinės. Kaip patarlėje – nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tereikėjo tik sutvarkyti, išsaugoti tai, kas išliko. Mažytis mūsų senamiestis jau turėjo blizgėti. Gatvės dabar lyg ir tvarkomos (rezultatas dar neaiškus), o pastatai? „Baltiją” jau galima įteisinti kaip paminklą mūsų apsileidimui ir bejėgiškumui. Kitoj upės pusėj – griūvantis senasis paštas… Tačiau išlikusios vertybės mūsų nedomina, mes savo energiją ir pinigus skiriame surogatų lipdymui (pilies bokštas, „Salamander”) arba surogatų projektavimui (Jono bažnyčia). Prie tokių priskirčiau ir autoriaus siūlymą atstatyti Biržą su aplinkinių krautuvėlių kvartaliuku. Kai susitvarkysim tai, kas liko, ką dar turime, galėsim ir pafantazuoti, tuomet kai kurias fantazijas galbūt ir realybe paversim. O Atgimimo aikštei sutvarkyti reikia nedaug – kad ir nukelti Vydūną nuo to nelemto puodo dangčio ir pastatyti čia kaštono pavėsyje, ir žemėn užkasti ne mūsų pinigus, bet sukto ar liguisto proto pagimdytas požeminio garažo užmačias.
Centrinės dalies atstatymas palei Danę būtų atstatymas miesto. Kaip tai būtų puiku galima pažiūrėti Gdanske, kur turistai fotografuojasi, visi telpa ir džiaugiasi
Ką gali parašyti žmogelis pilnas pykčio, cinizmo, elementaraus nemandagumo? Tai JUMS tai rašau… Nesugebate teigti savo argumentų į B.Volodzkos labai įdomų, profesionalų straipsnį be bjaurių įžeidinėjimų. O tai reiškia, kad nežinote Klaipėdos istorijos, palaikote savivaldybės tarnautojus,kuriems ir priklauso skleisti miestiečiams svarbias žinias, projektus… Deja… Peršasi nuomonė ,kad toks jūsų komentaro įžūlumas siejamas su savanaudiškumu. .Jums tiktų verslas – plauti automobilius ir jų stovėjimo vietas……
Problema yra, kad jei aikštelė prie Kir D tuščia, tai nėra info lauke.,kaip ir, tai, kad Klaipėdoje nwra nei vienos nuorodos nei pestiediems, nei vairuojantiems, kad Klaioedoje ir Smiltyneje yra pliažai, o Liepojoje is miesto k9nkrecios nuorodos 15min.iki pliažo, pamastykit Turuzmo informacijos centras su savivaldybe ?
miestą nuo tokių kvailių. Nuo nepriklausomybės laikotarpio atkūrimo pradžios ir pirmo miesto mero Povilo Vasiliausko laikų vyko diskusijos dėl šios aikštės. Pridaryta, viešinta aibės pasiūlymų, konkursų, maketų, atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, projektiniai pasiūlymai ne kartą viešinti įvairūs variantai, aptarinėti. Tačiau visokių kontorų prezidentu ir pirminykų save vadinantis, Volodzka juose nei lankėsi, nei ką nors siūlė , nei specialistus būrė. Dabar, kai buvusi miesto valdžia statybai leidimą išėmė, valodzka lipa ant bačkos ir kniaukia kliedesį – pakoreguokim techninį projektą ir bus nauja idėja buvusiam biržos pastatui atkurti ! Durnius. Visiškas. Aiškinu -tuomet viską reikia pradėti nuo nulio. Konservatoriai su persidažiusiais socdemais unisonu pritars – A.Vaitkus stabdo miesto projektus! Volodzka tu volodzka, atsiversk tik pernai baigtą projektą ir rasi ten visas ikonografijas ir archeologijas (viešai prieinama). Dabar jis lipa ant bačkos, paisto žmonėms niekus reikalaudamas dėmesio ir vaidindamas susirūpinimą. Po to nubėgs pas kokį žinomą profesorių nusifotkinti ir viešins savo fb. Ligonis. Buvusios valdžios sprendimas šiai vietai labai prastas ir visi profesionalai tai senai ir daug kartų sakė. Bet valdę budinistai taip įsiamžinti norėjo… Viliuosi, kai meras oficialiai gaus statybos kainos statybininkų pasiūlymus, tada ir nuspręs ar verta kišti miesto milijonus į šitą „dangaus veidrodžio” avantiūrą ar dar lai geriau dešimtmetį kitą miesto bendruomenė ir politikai pabręsta tuo pat revizuodami miesto korupcijos simbolį -KD, „paminklą- kartuves”, Dangės skverą ir pačią Danės gatvę – visur čia dar gausiai išlikę puikiausi buvusio XIX a.pb. istorinio miesto centro autentiški likučiai – žvalgomoji archeologija padaryta, o investuoti skubiai reikia pūvantį atgautą Paštą.
Dėkoju už jūsų nuomonę. Galvoju panašiai. Myliu Klaipėdą, domiuosi jos praeitim, rūpi jos ateitis…
Ponas grafomanas IP:90.131.37.51, galėtų pasidžiaugti, kad turime jaunų žmonių, kuriems rūpi savo miestas. Labiau panašu, kad zyziate jūs. Nusiraminkite, pakvėpuokite giliai…
negirdėjote , dar 2019-05-29 !!!!! AK rašė ” Požeminė aikštelė po Atgimimo aikšte – neišvengiama” . _____P.S. viskas parašyta kas , kodėl ir kokie buvo susitarimai . Meras buvo liberalusis Grubliauskas ir 2 vicemerai konservatoriai . Tarybos dauguma – liberalieji ir konservatoriais . Kaip suprantu nuo 2019 m nesikreipėte į tuos , kurie galėjo ” studijuoti , vykdyti kasinėjimus ir saugoti ” ? Dabar 2023 m . Nesikreipėte ir į teismą dėl sutarčių nutraukimo , nes ” yra ką saugoti ” ?
Labai įdomu. Mažai turime jaunų žmonių besidominčių mūsų miesto istorija ir jau universitetines studijas įgiję, ir jas toliau tobulina. Reikia tik džiaugtis kad straipsnio autorius daug dėmesio skiria savo miestui Klaipėdai. Turbūt yra Klaipėdoje protingų , labai išsilavinusių paveldo specialistų , istorikų, miesto planavimo ir architektūros žinovų, kurie visi kartu su Benu Volodzka kartu spręs mūsų miesto Senamiesčio ir istorinį atkūrimą. Juk B.V. kviečia nuosekliai apmąstyti savo miesto praeities ir ateities gijas… Gaila, kad daug yra tokių „specialistų” kurie galvoja kad šiuolaikiškas miestas -tai tik šiuolaikiškos autom. stovėjimo sukurtos vietos? Tai kaip dabar atrodo mūsų senamiestis tai yra TRAGEDIJA,KATASTROFA. Turbūt naujam merui su tokiu Paveldosaugos , Architektūros, Kultūros ir kt skyrių darbuotojų ilgalaikiu tinginiavimo laikotarpiu ( atrodo toks meras Grubliauskas 12 m. „dirbo”) bus sunku juos „pažadinti” . Pasakykit, kodėl Atgimimo aikštėje daugiau kaip 10 m buvo toks akcentas – kičinis Laivas-„gėlynas”,kurios žydėdavo tik vasarą… Kodėl, kas leido juokinti, pykinti savus ir atvykusius svečius ? Ir ne tik. Praeikite senamiesčiu , arba Manto gt iki KU . Kiek namų vaiduoklių pakeliui pamatysite? Tad sutvarkykite,grąžinkite miestui nors vieną-kitą istorinį pastatą, akcentą, atkurkite seniausio LR miesto Klaipėdos patrauklumą…
pasakysiu taip, domėtis – šaunu ! Daryti veiksmus , jei yra pagrindo – dar šauniau , o štai politikuoti pasitelkus savo domėjimąsi aš vadinu zyzimu . Kažkaip nemačiau jokių paveldosaugininkų judesių dėl to paveldo apie kurį rašo ponas Volodzka . Jokių ! Tai gal jų ir nėra ? Kodėl nesikreipia į juos ? Leidimą tai aikštelei ne meras išduoda , bet jis apeliuoja į jį . Vėl politikuoja ? Tai tegul ir rašo kokiai partijai atstovauja , o ne tik ” miestiečiams ” . Miestiečių norų ir vizijų yra visokių . Gal tai miestiečių kiršinimas ?
Tokią ”diskusiją” mano draugas vadindavo: ”diskusija tarp aklo ir kurčnebylio”. Atsigręžkit atgal, gal kokius 12 metų. Ir nuosekliai išstudijuokit kas buvo daroma (nedaroma). Naujai savivaldybės komandai (praėjus 100 dienų) norite užversti ant pečių tai kas nepadaryta, nedadaryta per 12 metų. Kiek metų turi būti atliekami archeologiniai kasinėjimai? Muzikinis teatras bus atidarytas 2023 metų pabaigoje? Ir tada pagal Beną Valodzką prasidės archeologiniai Atgimimo aikštės išsamūs kasinėjimo darbai? Kiek dešimtmečių dar visa tai tęsis? Pabodo ”profesoriški” išvedžiojimai. Siūlymai atstatyti Klaipėdą (Mėmelį) tokią, kokia buvo kažkada, gal kokiais 1930 metais. Vaikučiai tai nerealu. Čia panašiai, kaip reikalauti, kad klaipėdiečiai nesinaudotų mobiliais telefonais, juk 1930 metais mobilių telefonų nebuvo… Benas rašo: reikia atlikti išsamius mokslinius, archeologinius, istorinius, urbanistinius, kartografinius, ikonografinius, architektūrinius tyrimus. Vaikis daug vadovėlių perskaitė kol šį tekstą sukūrė. Vaikinas, apsidairykite aplinkui, šiandien 2023 metai! Nuo jūsų norimo atkurti laikmečio praėjo 100 metų. Tada dar su arkliais važiavo. Gal ir 2024 metais į Muziknio teatro spektaklius ant arklių josim?
Puteikiukas taigi Volodzka yra…naujas kovotojas su visais ir prieš bet kokią iniciatyvą.
Po Atgimimo a. dirva ir plytelėmis – archeologinis istorinio Naujamiesčio sluoksnis – gatvės grindinys, pastatų pamatai ir rūsiai, Biržos rūmų liekanos, gilesnis archeologinis sluoksnis. Tai Kaipėdos „Pompėja”. Visa tai būtina tirti ir tinkamai panaudoti – paveldo saugojimas yra senųjų miestų prerogatyva. Miesto tapatybę privalu saugoti ir puoselėti.
paveldosaugininkai žino ? Pranešėte ? Ir kokie jų veiksmai dėl tapatybės saugojimo ?
dešimtmečiams paversti miesto centrą dar vienu karjeru? Kada gi, pagaliau, miestas ir miestiečiai pradės normaliai gyventi? Gal iš tikrųjų per daug visų tų paveldosaugininkų , paminklosaugininkų ir kito raugo biurokratų , nežinančių ko nusitverti? Jų „energingos” veiklos rezultatus matome kasdieną.Aršiai gynė sovietinį kinoteatrą „Vaiva” , bet leidžia sunaikinti tikrai istoriškai reikšmingą „Baltiją”, eilę kitų pastatų senamiestyje ir prie Skulptūrų parko.Ar ne paveldo „specialistai” palaimino šizofrenišką sprendimą statyti požeminę aikštelę pačioje miesto širdyje? Kad šiandien dūstantis nuo automobilių miesto centras ,atetyje visai uždustų?Tebūnie palaimintas, kas sustabdys tą beprotybę
Klp centrui gresia „atgimimas”… Ir jei jis įvyks – bus kaip visada neadekvačiai brangus, kaip ir daugelis Lt statybinių(ir ne tik) projektų.
ir nustokite zysti . Visus sprendimus priėmė buvusi miesto tarybos dauguma : liberalieji su konservatoriais . Nežinote , pone Valodzka ? Požeminė aikštelė, kiek skaičiau, skirta Muzikiniam teatrui , be jos nebuvo leidimo rekonstrukcijai . Automobilis – šių dienų realybė . Valdyti reikia , bet nuolat klausytis visokių inkštimų , man , MIESTIEČIUI nusibodo . Atsiprašau už aštrų tekstą . Ir dar . Skaičiau , merui Vaitkui daug klausimų kilo dėl požeminės saugumo , o ir dėl ” meno ” aikštės antžeminėje dalyje . Mane trikdo kraštutinumai kuriuos deklaruoja įvairūs ” kovotojai ” : rišasi prie medžių ir t.t. Vienam medis užstoja šviesą ir butas skendi nuolatinėje prieblandoje , kitam – netrukdo . Reikia rasti bendrus , naudingus visiems miestiečiams taškus .
Visai pamiršote, kad tuos sprendimus galima keisti ir kiekvienas turi tokią iniciatyvos teisę. Beje kas esate toks, kai mėginate slėpti savo tapatybę, ko Jūs taip bijote?
kelių miestiečių vardu rašote , pone Volodzka ? 5 ? Aš taip pat miestietis , jei ką ?
o koks Jums skirtumas mano tapatybė ? 🙂 Na parašysiu Rasa ar Rūta , ar Lina , o gal Benas , Vytas ar …. Aš bijau ? Jei bijočiau nerašyčiau . ? Ką galima keisti ? Įpusėjusias Muzikinio teatro statybas ar sutartis ? Liūdesys , Lina . Reikėtų domėtis ką galima pakeisti , kodėl buvo tokie sprendimai ir tik po to ” siūlyti ” . Dabar panašu vėl tik pazyzėte? Nepatiko ? Argumentuokite konkrečiai . Atsiprašau , tik man nusibodo aimanuotojai , kurių ” vizijos ” privalomos visiems miestiečiams .
čia Muzikinis teatras, pone miestieti?Nejaugi rekonstravus teatrą būtina šalia rausti požeminę aikštelę?Kodėl jinai negalėtų rastis kitoje vietoje?Ir ar būtinai požeminė? Pavyzdžiui daugiaaukštė šalia buvusio telekomo?Ir teatras netoli pėsčiom nueiti
Nereikalingas požeminė auto stovėjimo aikš. Nes perbrangi. Už miesto pinigus naudosis Tuma su viešbučių ir Klaipėdos viešbutis. Antžeminė paprasta 20vnt ten pakaktu vietoj asfalto