Klaipėdos jūrų uosto locmanų darbas, jų kompetencijos yra ypač vertinamos tarptautinių laivybos kompanijų kapitonų. Tai rodo atliekamas klientų pasitenkinimo tyrimas (NPS – Net Promoter Score). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija klientų pasitenkinimo rodiklį matuoja kasmet siekdama aukštos uosto paslaugų kokybės.

Į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančius laivus dar jūroje pasitinka uosto locmanai. Virvinėmis kopėčiomis į laivą įlipęs locmanas padeda įvesti laivą per uosto vartus, naviguoti akvatorijoje bei prišvartuoti laivą prie krantinės.

„Iš šono galbūt atrodo, kad laive esi pašalinis, tik patarėjas, bet kapitonas, vairininkas vadovaujasi mūsų nurodymais. Sąlygas geriausiai žinome mes, o laivai nuolat keičiasi – gali būti iki 10–12 laivų per pamainą. Locmanas turi labai greitai prisitaikyti prie bet kurio laivo. Kai oras gražus, atrodo viskas paprasta, bet esant prastam orui įplaukimas į uostą gali būti visiškai kitoks, ypač turi įvertinti visas sąlygas, apskaičiuoti, o kartais ir nuraminti kapitoną“, – apie locmanų darbą sako Rimvydas Eitutis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vadovas ir vyriausiasis locmanas.

Rimvydas pripažįsta, kad locmanų darbe rizikos nemažai – lyjant, esant rūkui, apledėjimui ar didesniam bangavimui patekti į laivą būna iššūkis. Esant stipresniam nei 20 m/s vėjui Klaipėdos uoste laivyba apribojama, nes pučiant stipriam vėjui, jūroje bangų aukštis gali siekti 4–5 metrus ir daugiau. Tada locmanai negali patekti į atplaukiantį laivą ir jį įvesti.

„Greitai priimti tinkamą sprendimą konkrečiu metu ir nepasimesti – vienas iš svarbiausių dalykų locmano darbe. Visas tavo švartavimo planas gali pasikeisti per pusę minutės, ir tu turi suprasti, kad ir turėsi jį keisti, nes jeigu užsispirsi laikytis iš anksto numatyto plano, gali blogai baigtis. Būna, kad laivo kapitonas klausia, koks yra sprendimas, tad turi sugebėti priimti sprendimą nedvejodamas, niekam nereikia spėlionių“, – kas ypač svarbu locmanų darbe aiškina R. Eitutis, kurio locmano darbo patirtis viršija 20 metų.

Atliekant klientų pasitenkinimo tyrimą, jau ne vienerius metus iš eilės tarptautinių laivybos kompanijų kapitonai Klaipėdos uosto locmanų kompetencijas, jų darbą vertina aukštais balais.

„Labai svarbu, kad vietinis locmanas žino ne tik oro sąlygas, bet ir akvatorijos, krantinių, viso uosto charakteristikas, srovių kryptis, jų specifiškumą ir kitas svarbias sąlygas, kurių nebuvęs tame uoste, negali žinoti. Ne kiekvienas gali sugebėti prišvartuoti laivą. Pavyzdžiui, reikia suprasti, kaip esant stipriai srovei galima eigą pakreipti taip, kad ta srovė ne apsunkintų, o padėtų prišvartuoti laivą“, – apie locmanų darbo svarbą kalba Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas, turintis bemaž 27 metų plaukiojimo stažą, daugiau kaip 10 metų dirbęs laivo kapitonu.

Jis priduria, kad kiekvienas pasaulio uostas turi savo specifiką, kurią išmano vietiniai locmanai.

Locmano profesija reikalauja gero ir fizinio, ir psichologinio pasirengimo, ji itin reta Lietuvoje. Šiuo metu Klaipėdos uoste dirba 22 locmanai.

Pretenduoti į locmanus gali laivavedžiai, turintys ne trumpesnį nei 2 metų plaukiojimo jūroje stažą. Kurį laiką būtina mokytis kartu su Uosto direkcijos locmanais, išlaikyti praktinį egzaminą. Tada, gavus rekomendaciją, galima laikyti egzaminą Lietuvos transporto saugos administracijoje, kuri išduoda locmano liudijimą.