Naujo naftos perdirbimo reaktoriaus, kuris tapo rekordiniu kroviniu Lietuvos istorijoje, gabenimui buvo ruoštasi 4 metus ir ši logistinė operacija, anot joje dalyvaujančių įmonių atstovų, yra vienas iš sudėtingiausių tokio tipo projektų Europoje.

Iš su Nyderlandu vėliava plaukiojančio laivo „Jumbo Jubilee“ Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ ketvirtadienį iškrautas ir ant specialaus 88 ašių tralo perkeltas reaktorius iš uosto bus pradėtas vežti naktį į sekmadienį – startas tam bus duotas vidurnaktį. Suplanuotas reaktoriaus 145 kilometrų maršrutas Klaipėdoje drieksis Minijos, Sausio 15-osios ir Tilžės gatvėmis, o toliau tęsis per Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Mažeikių rajonus. Reaktorius Mažeikius turėtų pasiekti per 11-14 dienų, kelionės trukmė gali keistis dėl oro sąlygų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė pabrėžė, kad tai yra didžiausias krovinys važiavęs Lietuvos keliais.

„Visas šis sąstatas sveria 2200 tonų, ilgis 93 metrai, aukštis 10 metrų ir plotis 6,5 metro. Toks krovinys nebuvo gabenamas Lietuvos istorijoje. Buvo praplatinta virš 40 posūkių, praplatinta ir sustiprinta 80 km kelių, rekonstruoti 4 tiltai įrengiant apvažas, įrengtos 6 poilsio aikšteles“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė K. Gendvilė.

Laimonas Rimkus, „Begos“ generalinis direktorius, teigė, kad važiavimo priemonė atstoja 32 vilkikus, krovinį vežti padeda 704 ratai. Šios kompanijos teritorijoje įrengtas specialus laikinas kelias, laikini išvažiavimo į Minijos gatvę vartai. 

„Pasirašėme eilę sutarčių ir šiandien mes, miesto vadovybė, esame ramūs, kad jeigu ir bus vienokio ar kitokio pobūdžio pažeidimų miesto gatvėse, infrastruktūroje, mes tą išspręsime kartu ir labai greitai“, – spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Buvo apskaičiuotą, kad krovinio kelyje 2986 vartotojams bus laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas. Visus, kuriuos tai paveiks, įmonė ESO informuos elektroniniais laiškais arba trumposiomis žinutėmis prieš prasidedant darbams. Kelio ruožuose, kuriuose oro linijos kliudys pravažiuoti transportui, numatomi elektros energijos atjungimai iki 10 valandų, nes reikės išmontuoti ir kroviniui pravažiavus, sujungti 178 oro linijų sankirtas.

Reaktoriaus logistiką organizuojančios bendrovės „Mammoet Baltic’’ generalinis direktorius Edvinas Ivanauskas pasakojo, kad šiam projektui įmonės ruošėsi 4 metus ir, kad tai yra vienas iš sudėtingiausių projektų Europoje.

„Mūsų projektas prasidėjo 2019 metais. Įrenginys yra, mūsų žiniomis, vienas didžiausių Europoje gabentų tokiu ilgu atstumu. Šis projektas yra įspūdingas, ne tik dėl svorio, bet ir dėl logistikos. Logistika prasideda Italijoje. Ir tęsiasi per visą Žemaitijos regioną’’, – teigė E. Ivanauskas.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas savo ruožtu pažymėjo, kad ruošiantis priimti 1500 tonų reaktorių ir atgabenti jį iki gamyklos Mažeikiuose, reikėjo inicijuoti ir teisės aktų pakeitimus, tinkamai parengti transportavimo kelius.

„Teko keisti ir dabartinį įstatymą, nes iš tikrųjų galimybės vežti tokio dydžio krovinį nebuvo. Didžiausias darbas buvo sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui“, – teigė J. Skačkauskas.

Anot jo pateiktų duomenų, reaktoriaus transportavimui buvo ruoštasi 2 metus, per kuriuos buvo tvarkomi kelio ruožai, atnaujinami tiltai ir įrengti kelkraščiai. Viceministras tikino, kad tokia investicija atneš naudą ir visuomenei.

„Didžiausias darbas buvo sutvarkyti infrastruktūrą, kad ji būtų pritaikyta tokio sunkaus krovinio vežimui. Tai aš trumpai paminėsiu, kad iš tikrųjų 2 metus rangovai dirbo, nes šis krovinys keliaus per 130 km valstybinės reikšmės kelių ir buvo visame ruože sutvarkyti 9 tiltai, 2 iš jų iš naujo perstatyti, buvo įrengta apie 64 km papildomo kelkraščio, kai kur buvo keičiama danga. Tai yra ir didžiulė investicija į kelių tinklą, kuris dar bus naudojamas labai daug metų ir po šito projekto“, – komentavo jis.

„Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus Michalo Rudnickio teigimu, Mažeikių filialo plėtra ir naujo naftos perdirbimo reaktoriaus įrengimas yra „akivaizdus labai gero Lietuvos ir Lenkijos tarptautinio bendradarbiavimo ženklas“ bei demonstruoja, jog Lenkijos koncernas „PKN Orlen” aktyviai investuoja į savo lietuvišką filialą.

Anot jo, tai yra didžiausia Lenkijos kapitalo investicija Lietuvoje, bendra jos suma siekia apie 970 mln. eurų. Kiek iš jų sudaro logistikos kaštai, jis neatskleidė motyvuodamas, kad tai yra komercinė paslaptis.

Pasak jo, pradėjus veikti naujajam reaktoriui, gamykla padidins šviesiųjų naftos produktų, pavyzdžiui, benzino ir dyzelino, gamybos apimtis.

„Dabar Mažeikiuose perdirbimo schema palieka nemažai sunkios frakcijos – mazuto, kurio pardavimo marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasaulio mastu mažėja, o kokybės reikalavimai griežtėja. Dėl to „Orlen Lietuva“ norime išlikti konkurencingi ir turime iki minimumo sumažinti didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamybą“, – kalbėjo M. Rudnickis.