P0

Svarbu, Temos

Greitai sugebėjo tik nugriauti (16)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-08-16


Nors pernai birželį miesto politikams sprendžiant dėl sovietinių Skulptūrų parko paminklų demontavimo Savivaldybės administracijos atstovai tikino, kad bus siekiama kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei karių kapinių tvarkymo darbus, tai liko tik tuščiais pažadais. Konkursui paskelbti prireikė pusmečio, o praėjus beveik trims mėnesiams po jo nugalėtojų paskelbimo sutartis dėl techninio projektavimo dar nepasirašyta.

Dabar jau teigiama, kad viskas vyks įprasta tvarka ir tvarkymo darbų pradžios galima tikėtis kitąmet. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus praėjusią savaitę „Atvirai Klaipėdai“ pripažino, jog dar nebuvo domėjęsis šio objekto sutvarkymo reikalais.

Nauja architektūrinė kokybė sovietinės armijos karių kapinėse realiai gali būti pradėta kurti tik kitąmet. Martyno Vainoriaus nuotr.
Nugriovė per dvi savaites nuo sprendimo

Lietuvą 1944-1945 m. antrą kartą okupavusios Sovietų sąjungos kariams, žuvusiems II pasaulinio karo metu, skirtų paminklų demontavimo vajus visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva kilo pernai, po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Tuometinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš pradžių buvo paskelbęs miestelėnų apklausą. Mėnesį trukusioje apklausoje, kurioje buvo pateiktas klausimas „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“, dalyvavo 4815 gyventojų. 2927 iš jų į apklausos klausimą atsakė taip, 1886 atsakė ne. Šeši balsai pripažinti negaliojančiais.

Paskutinis gegužės 9-osios minėjimas prie dar nedemontuotų paminklų 2022-aisiais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Buvo suformuota ir darbo grupė, kuri rekomendavo demontuoti trijų karių skulptūrinę grupę, nuleistą kalaviją, akmens žvaigždę memorialo centre, bronzines plokštes, pritvirtintas šalia trijų karių skulptūrinės grupės su užrašais apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“, taip pat čia esančią akmeninę plokštę su užrašu apie fašistiniuose lageriuose žuvusius ir mirusius kalinius. Kartu pabrėžta, jog pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta bei rekomenduota spręsti klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės.

Praėjusių metų birželio pabaigoje klausimas atkeliavo į miesto Tarybą, kur po ilgų debatų 18 politikų balsavus už, po du buvus prieš ir susilaikius, o penkiems nebalsavus, buvo priimtas sprendimas demontuoti tai, ką rekomendavo darbo grupė.

„Savivaldybės mintis yra kuo greičiau pradėti architektūrinį konkursą bei tvarkymo darbus”, – tada sakė Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, pabrėžęs, kad vykstanti Skulptūros parko rekonstrukcija tam yra tinkamas metas.

Tačiau minėtasis „kuo greičiau“ buvo pritaikytas tik griovimo darbams. Jie buvo pradėti jau liepos 4-ąją. Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, savivaldybės užsakymu ėmusi organizuoti architektūrinį konkursą, tik pernai gruodžio pradžioje paprašė visuomenės nuomonės dėl tokio konkurso techninės specifikacijos. Pats konkursas buvo paskelbtas šiemet vasario pabaigoje.

Iš šešių jam pateiktų idėjų komisija geriausia pripažino architektų Ramūno Amšiejaus ir Mantės Černiūtės-Amšiejienės pasiūlymą.

Užbaigus visas biurokratines procedūras, jie laimėtojais galutinai buvo paskelbti gegužės pabaigoje. Tačiau savivaldybė su šiais architektais iki šiol dar net nepradėjo derybų dėl techninio projekto parengimo.

Nėra tarp prioritetų?

Paklausta, kodėl dar nepasirašyta projektavimo sutartis su konkurso nugalėtojais, Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė teigė, kad iki šiol nesulaukė jokios paraiškos iš kolegų urbanistų.

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Marijus Mockus, pirmininkavęs ir minėtojo konkurso vertinimo komisijai, sako, kad pauzės priežastis yra pinigai – tokiems darbams jų esą dar nėra numatyta.

Pasak vyriausiojo miesto architekto, naujoji valdžia pagal, jos nuomone, skubiausius ir svarbiausius darbus jau keitė strateginį veiklos planą ir biudžetą, o įprastiniai pakeitimai ir planavimai turėtų prasidėti rugsėjį.

Dabartinis vaizdas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Meras A. Vaitkus, praėjusią savaitę paklaustas, ar žino, kodėl taip ilgai nesiryžtama pradėti rengti kapinių sutvarkymo projekto, pripažino, jog tuo nesidomėjo.

„Per tris mėnesius neįmanoma išspręsti visų likusių problemų. Jei pamenate, svarstant šį klausimą Tarybos posėdžio metus aš sakiau, kad iškart jau turėjo būti pateiktas ir sutvarkymo projektas“, – sakė meras.

Minėtojo posėdžio metu A. Vaitkus iš tiesų akcentavo, kad miestiečių apklausoje buvo kalbama ir apie naują architektūrinę kokybę, todėl abu klausimai esą turėtų eiti „vienas paskui kitą”. Kaip pavyzdį jis tada minėjo Atgimimo aikštę, kuri iškėlus Lenino skulptūrą daugiau nei 30 metų nėra sutvarkyta.

„Aš manyčiau, kad šiandien sprendimas turėtų skambėti sekančiai, kad nepradėti jokių ardymo darbų tol, kol nebus naujo architektūrinio sprendimo, kaip ši vieta atrodys ateityje”, – pernai birželį sakė A. Vaitkus.

Mantė Černiūtė-Amšiejienė, paklausta, kiek galėtų trukti techninio projekto rengimo darbai, teigė negalinti nieko pasakyti, nes neturi net techninės užduoties.

M. Mockus savo ruožtu svarstė, kad toks darbas neturėtų trukti ilgai, nes „nebereikia kūrybinių kančių, viešų svarstymų“. Esą kitąmet jau būtų galima tikėtis paskelbti ir rangos darbų konkursą.

ISTORIJA

Raudonosios armijos karių kapai senųjų miesto kapinių šiaurės vakariniame kvartale atsirado 1948-ųjų pabaigoje, kai buvo perkelti čia iš K. Donelaičio aikštės. 1974 m. čia buvo perkelti ir rekonstruojant tuometinę Pergalės (dabar – Lietuvininkų) aikštę iškelti ten 1945-aisiais palaidotų karių palaikai.

Pirmiausia Skulptūrų parke buvo pastatyta ant betoninio postamento užkelta ant kairės kojos klūpančio kario, dešinėje rankoje laikančio TSRS vėliavą, o nuleistoje kairėje – šalmą, skulptūra. Ant betoninio postamento buvo pritvirtina lentelė su užrašu lietuvių ir rusų kalbomis „Amžina garbė didvyriams, žuvusiems kovoje dėl mūsų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės”. 

Juozo Rudžio (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) nuotr.
1957-ieji. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurtas paminklas – tarp dviejų skydų nuleistas kalavijas – čia buvo atidengtas 1975-aisiais (rekonstrukcijos autorius – architektas Petras Šadauskas). Memorialą 1980 m. lapkritį papildė skulptoriaus Rimanto Dauginčio sukurta ir Vakarų laivų remonto įmonėje išlieta trijų karių skulptūrinė kompozicija.  

Demontuotas kalavijas neatsidūrė Grūto parke, kaip buvo planuota anksčiau. 2005-aisiais amžinybėn iškeliavusio skulptoriaus sūnaus valia jis simboliškai pasitarnavo nuo karo dabar kenčiančiai Ukrainaibuvo parduotas kaip metalo laužas, o gauti pinigai pervesti paramos šiai šaliai teikimu besirūpinančiai organizacijai.

1990-aisiais protestuojant prieš Lietuvos okupaciją, prie Sovietų sąjungos-Vengrijos sienos susideginusio skulptoriaus R. Dauginčio sukurtų skulptūrų atveju autorinių teisių perėmėjų valios neklausta, nes skulptūros demontuojant nebuvo pažeistos, tik buvo pakeista jų stovėjimo vieta.

 


    2023-08-16

    16 komentarai “Greitai sugebėjo tik nugriauti”

    1. AvatarPuiku, tčiau dar trūksta tualetų (išvalytų ir veikiančių),vandens (IP: 86.100.91.176)

      Puikia sutvarkytas parkas, tačiau dar palikusios karo aukų lektos, kurioms turi būti atrasta vieta kapinėse. Tačiau parke nėra veikiančių ir šavrių tualetų ,nėra vandens kolonėlių…Tai labai didelis trūkumas.

    2. AvatarDžiaugiuosi atgimusiu, paslaptingu, sakraliu parku (IP: 78.62.20.83)

      Puiku, kad Skulptūrų parke – kapinėse liko tiek daug medžių. Tuščių erdvių, trinkelizuotų aikščių mieste ir taip daugiau negu reikia. O dėl nugriautų paminklų, tai labai gerai, kad jų nebėra. Jie labai slėgė: ir tie baisūs kareiviai su siaubingais automatais, ir virš visų pakibęs, nežinia kuo grasinantis kardas. Brrr… Tai tegul būna taip kaip yra. Kodėl būtinai ką nors statyti? Erdvė, pieva, saulė, medžiai – ko daugiau reikia.

    3. AvatarDARIUS (IP: 84.15.188.57)

      Svetimsaliai tegu netrina musu salies istorijos, o geriau pasiima lagaminus ir su musu politikais vaziuoja i ta karo kenciancia Ukraina.
      Dabar zada muziejuose kurti 3D vizualizacijas sugriautu aiksciu – kai jas buvo galima issaugoti gyvai, vienu zodziu barbarai (lietuviskoji talibano versija).

      • AvatarAnonimas (IP: 86.100.66.158)

        Palaikau minti, kad turėjome išsaugoti. Bei nelwisti niokoti tai kas mums lietuviams ir klaipėdiečiams brangu.

      • Avatar2900 balsu Grubliauskui pakako (IP: 90.131.35.145)

        Griauti paminkla ,o 15 000 klaipedėčių balsų nepakako Neniškiui ir Grubliauskui kad nEkirsti Girulių miško. Apgavo žmonės per Bendra plana priemė Taryba(konservai ir liberastai) KURSTI 30HA GIRULIŲ MIŠKO

      • AvatarLietuvos pilietė (IP: 86.100.91.176)

        Kas pas ištrinta? Okupantų paminklai? Manyčiau šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių ištremtų į sibiro lagerius, žuvusių kalėjimuose, nes buvo išsilavinę ir trukdė okupacijai.
        Atsipeikėkite ir nurimkite. Tikrai neleisime dar kartą būti okupuoti šios baisios šalies.

    4. AvatarAnonimas (IP: 213.197.131.196)

      Klausimas.. kam užkliuvo Kalvijas?

      • AvatarDARIUS (IP: 84.15.188.57)

        Ant to kardo nebuvo plika akimi matomu tarybiniu simboliu, tuo tarpu ant skulpturu aplamai nebuvo jokios tarybines simbolikos, kariai ir tiek.
        Gal trukde, kad nesidubliuotu su Kryzkalnio kardeliu…

    5. AvatarIr meras Vaitkus (IP: 90.131.32.171)
    6. AvatarKlaipėdiškė (IP: 90.131.38.114)

      Noriu, kad nenutiktų kaip skulptūrų parke- dėl rėksnių neiškirsti savaime išaugę medžiai nepraleidžia saulės spindulio, tamsu, niūru, net žolė neauga, skulptūros apsamanoję. Net savanorių kapas piktžolėm apaugęs. Tad noriu, kad laimėtų ne rėkiantys, o išmanantys

      • AvatarNasrai (IP: 85.232.138.203)

        O ar neišeina tiems rėksniams kaip nors užkišti žabtus, kad nekeltų erzelio ir netrukdytų dirbti?

      • AvatarAnonimas (IP: 213.197.131.196)

        Klaipediete gslima tikrtina spalvas, viskas ten gerai buvo su skulpturu parku. Kas per.mada naikinti augmenija?

      • AvatarKlaipediškei (IP: 90.131.35.145)

        Tau ką pievos reikia? Eik į pieva pasiganik. O parkas turi būti toks. Ne turi augti žolė. Turi medžiai augti. Tu gal klaipėdietė dirbi savi aldybeje pas Neniški? Kuris su alia dizaineriu Macijausku ir konservu šutvė norėjo 700 medžių iškirsti. Iškirto 400.

    7. AvatarVietinis (IP: 78.56.179.254)

      O tie “okupantų”,netgi nesiginčysiu, dauguma dorų,tvarkingų Lietuvos-Klaipėdos piliečių NENORĖTU, sukurti kokį fondą- Savo karių kapinių sutvarkymui,nes man vienodai kaip ten atrodo,o jiems tai protėviai! Ir Mano mokesčiai,- nenorėčiau kad būtų panaudoti “okupantų” kapinių tvarkymui, yra ir kitų remontuotinų vietų!

      • AvatarDARIUS (IP: 84.15.188.57)

        Jums turbut SODRA nebuvo istustinusi saskaitu uz nieka, pvz. uz PSD mokesti, todel nesuprantate kas yra tikrieji okupantai…

      • AvatarViskas ten gerai. (IP: 88.119.41.104)

        Taip ir palikti reikia.Neverta ten daugiau kisti nei 1 eu.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt