Kai nori būti Matijošaičiu, bet pavyksta tik užtraukti rankinį stabdį taip, kad aplink pasklistų svilėsių dūmai, lieka tik karpyti juosteles privačių restoranų atidarymo renginiuose. Vargu, ar vertindami Arvydo Vaitkaus patirtį klaipėdiečiai tikėjosi tokio miesto progreso.

Arvydas Vaitkus ir Visvaldas Matijošaitis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors buvau pažadėjęs sau pernelyg nekritikuoti naujai išrinkto Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, pirmąjį kartą neištvėriau tuomet, kai buvo pranešta, kad bus atsisakoma naujos Jūrininkų poliklinikos statybų, vietoje to paremontuojant Klaipėdos miesto polikliniką. Primenu, kad tam, jog pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų geografiškai pasiskirstę tolygiai ir būtų patogiai prieinamos miestiečiams, buvo planuojama ir pastatyti naują Jūrininkų polikliniką, kur būtų sukelti keli šios poliklinikos filialai, ir vėliau rekonstruoti ar perstatyti Klaipėdos miesto polikliniką. Klaipėdos merui, matyt, pakankama ambicija ir scenarijus, kurio nusipelno klaipėdiečiai, būtų paremontuotas sovietinis pastatas.

Nuo naujojo mero kadencijos pradžios Klaipėdoje buvo sustabdyti arba ketinama sustabdyti eilė smulkių projektų – dviračių tako į Melnragę projektavimas, Girulių paplūdimio prieigų rekonstrukcija, iš strateginio veiklos plano pašalinta ir galimybė įrengti saugų pėsčiųjų/dviračių taką per geležinkelio pervažą vienoje pagrindinių ir judriausių dviračių trasų ties Giruliais. Rankinis stabdys neaplenkė ir stambių bei ambicingų projektų – miesto veidą esmingai galėjusiu pakeisti viešojo transporto infrastruktūros pertvarkymu Taikos pr. ir Herkaus Manto gatvėse (BRT), kurio buvo atsisakyta, pristabdytas ir dengto futbolo maniežo projektavimas Baltijos prospekte, taip pat atsisakyta ir didžiulio sporto komplekso – ledo aikštelės ledo rituliui, dailiajam čiuožimui, taip pat penkių multifunkcinių salių Paryžiaus Komunos gatvėje – koncesijos. Jau rinkimų metu nerimą kėlė faktas, kuomet A. Vaitkus su didžiuliu susižavėjimu lygino du nepalyginamus objektus – šio didžiulio komplekso Klaipėdoje ir ledo arenos Kaune projektus ir sąmatas.

Šiandien ir vėl negaliu tylėti, kadangi atėjo eilė Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos pertvarkymo projektui. Buvo pranešta, kad bus atsisakoma šios sankryžos projektavimo, vietoje to – bus užsiimama situacijos stebėsena po kitų, aplink esančių projektų įgyvendinimo.

Žinoma, galima kvestionuoti, ar praeityje priimtas sprendimas iš pietinės miesto dalies perkelti Centrinį keleivių terminalą į miesto vidurį buvo racionalus sprendinys, tačiau šiandien sprendimus priiminėjame jau tokioje realybėje. Juolab, kad argumentų yra ir kitoje pusėje – tai yra trumpiausias ir tiesiausias kelias tarp automagistralės ir terminalo, todėl transportas, ypač sunkusis krovininis, mieste turėtų užsilaikyti maksmialiai trumpai. Tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, buvo kalbama apie dviejų žiedinių ir vienos įprastos sankryžų pertvarkymą į dviejų lygių sankryžas. Pirmasis ir labiausiai ambicingas Vilniaus ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos pertvarkymo projektas, kainuosiantis bemaž 40 mln. eurų, jau eina į pabaigą. Neįgyvendinant kitų etapų – šios investicijos praranda prasmę, kadangi į terminalą atvykstantis lengvasis ir sunkusis transportas rikiuosis prie jau minėtos kitos – Baltijos ir Taikos pr. – sankryžos, kurios projektavimas stabdomas. Klaipėdiečiai, ypač gyvenantys Baltijos prospekte, ir vėl turės ypatingą galimybę stebėti nesibaigiančias krovininio transporto eiles, kvėpuoti jų išmetamomis dujomis.

Toks fragmentiškas atskirų objektų, o ne visos visumos, vertinimas, panašu, ne tik kad pastebimai stabdys tvarią, gyventojų interesus atitinkančią miesto plėtrą, bet ir palaidos bet kokias ambicijas tapti moderniu, vakarietišku miestu.

Stebime unikalų miesto valdymo pavyzdį. Lieka tik klausimas, ar iš ambicijos tvarkytis geriau už Kauną, veikdami tokiais principais ateityje netapsime Palangos, kuriai šiandien dienai ambicijos ir ryškių projektų nestinga, rajonu?