Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2023-08-30 |
Švietimo įstaigų vadovai teigia, jog jau yra įpratę, kad vasarą visada atsiranda koks nors naujas teisės aktas, kuris įneša daug sumaišties. Ne išimtis ir šie metai – skambiai apie papildomas milijonus mokinių konsultacijoms ir mokytojų pasiruošimui pamokoms pagal atnaujintas programas apmokėti pranešusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija esą ne tik priešina mokytojus, bet ir nesudaro galimybių pedagogams gauti papildomo finansinio atlygio.
Stabilia problema ir šiemet išlieka mokytojų stoka, o vietų darželiuose patiems mažiausiems klaipėdiečiams, anot švietimiečių, ir toliau trūksta tik šiaurinėje miesto dalyje.
Artėjant naujiems mokslo metams Klaipėdos miesto švietimo įstaigų vadovai antradienį tradiciškai buvo susirinkę į pasitarimą-konferenciją. Juos sveikinusi vicemerė Vaida Raugelė tikino, kad naujoji valdančioji dauguma girdi švietimo sektoriaus atstovus ir stengsis spręsti jų keliamas problemas. Anot vicemerės, dėl penkių iškeltų klausimų jau yra sukurtos darbo grupės.
Ji žadėjo, kad bus priimti sprendimai, sudarysiantys sąlygas švietimo įstaigų vadovams turėti daugiau laisvės reguliuoti savo darbo režimą, „maksimaliai eleminuojant visas biurokratizmo apraiškas“.
Įstaigų vadovus sveikino ir buvęs meras, dabar miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetui vadovaujantis Vytautas Grubliauskas. Jis tikino, kad esant naujai politinei sandarai miesto valdžiai dar reikės išmokti netrukdyti dirbti švietimo įstaigoms.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė savo ruožtu minėjo, kad Klaipėda klasių dydžiu lenkia ir Vilnių, ir Kauną.
„Klasės yra labai didelės. Vadinasi, mokytojams sunku dirbti su tokiomis pilnomis klasėmis, nėra kaip susimažinti“, – sakė skyriaus vedėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad Klaipėda išlieka trečiu miestu pagal mokytojų ekspertų, metodininkų skaičių, tačiau jų skaičius mažėja, o naujus nėra lengva išugdyti. Esą būtų galima greitai pasiekti trokštamus rodiklius lengvai dalinant tokias kategorijas, bet taip niekada nebuvo daroma ir nesiruošiama daryti.
Šio skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė informavo, kad šiemet į lopšelio grupes bus priimta apie 1300 dviejų-trijų metų amžiaus vaikų – apie 200 daugiau nei pernai. Visi trimečiai, kurių tėvai teikė pareiškimus buvo priimti, eilėse laukti liko 92 dvimečiai (pernai – 125), kurių tėvams netiko laisvos vietos. Pastarųjų yra 65, bet visos tik į pietus nuo Baltijos prospekto.
3-6 metų amžiaus grupėje eilėse laukia 51 vaikas, nors laisvų vietų liko 140.
Balandžio duomenimis, į darželius priimta apie 330 nuo karo Ukrainoje tėvų į Klaipėdą atvežtų vaikų.
„Paskutinėms dienom nuolat eina ukrainiečių tėvai su savo mažyliais ir žiūrime, kur jiems galime pasiūlyti. Visose darželiuose, kur ugdoma rusų kalba, yra laisvų vietų, ir jei nori ten, tikrai gali pakliūti“, – sakė patarėja.
Kadangi priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, į įstaigas buvo priimti visi beveik 1800 šešerių-septynerių metų klaipėdiečių. Į pirmas klases šiemet ateis 1969 mažieji klaipėdiečiai – 20 daugiau nei pernai.
Pirmadienio duomenimis, 19 Klaipėdos švietimo įstaigų dar ieškojo 22 mokytojų – penkių spec. pedagogų, keturių lietuvių ir tiek pat matematikos mokytojų, trijų IT mokytojų ir kt.
„Atrodo, kad jau visi rezervai yra išnaudoti“, – apie pedagogų paieškas sakė V. Bubliauskienė.
Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė, jog Vyriausybė pritarė jos teiktiems tvarkos aprašo pakeitimams, esą atveriantiems kelią papildomai mokėti milijonus mokytojams už mokinių konsultacijas ir pasiruošimą pamokoms pagal atnaujintas programas
„Mokiniams, kurie 4 ir 8 klasėje nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygmens Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose (PUPP), naujais mokslo metais bus teikiamos papildomos konsultacijos. Kiekvienam mokiniui per mokslo metus planuojama po 20 konsultacijų, kurios bus teikiamos nedidelėse grupėse. Šiais metais tam numatyta 0,9 mln. Eurų. Numatytas papildomas finansavimas apmokėti mokytojams už pailgintą pasiruošimą pamokoms ir socialinės-pilietinės veiklos koordinavimą – 7,5 mln. eurų. Šiais mokslo metais bus skiriama daugiau laiko ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti tiems mokytojams, kurie nuo rugsėjo dirbs pagal atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Atnaujintos programos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse. Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių dviejų dalykų (fizikos ir chemijos) programas mokytis ir aštuntokai. Skiriami 2 mln. Eur ir naujoms – gyvenimo įgūdžių – pamokoms organizuoti 5 ir 7 klasėse.Nuo rugsėjo keičiasi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo struktūra: daugiau valandų skiriama pasirengti ugdymo veikloms, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais ir kt. Iki šiol netiesioginiam darbui su vaikais buvo skiriamos 4 valandos per savaitę, o dabar bus skiriamos 5 valandos per savaitę. Tiesioginiam darbui su vaikais skiriama 31 valanda (ligi tol buvo 32 valandos per savaitę)“, – buvo rašoma ministerijos pranešime.
Visgi „Atvira Klaipėda“ sulaukė žinių, jog kol kas mokyklų vadovams vis dar yra daug neatsakytų klausimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl tokių pakeitimų didėja kiekvieno mokytojo etato dalis ir dėl to turėtų didėti etatų skaičius mokykloje, bet to daryti neleidžiama.
Tad realiai gaunasi taip, kad mokyklos yra priverstos mažinti mokytojų etatus nubraukiant vadinamąsias bendruomenės valandas ir mokytojai jokios papildomo finansinio atlygio negaus.
Kad tokia problema egzistuoja, patvirtino ir minėtoje konferencijoje dalyvavusi Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė, uostamiesčio Hermano Zudermano gimnazijai vadovaujanti Jolita Andrijauskienė.
Pasak jos, reaguojant į tai, ši asociacija kartu su Lietuvos gimnazijų, Lietuvos progimnazijų ir Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijomis parašė ir išplatino atvirą laišką mokytojams.
„Paprastai, kai visi mokytojai išeina vasarą atostogų, atsiranda koks nors teisės aktas, kuris įneša labai daug sumaišties. Taip dabar yra su ministerijos įpareigojimu padidinti mokytojo etate valandas, skirtas pasiruošimui tiems, kurie dirbs su atnaujintomis programomis. Mūsų nuomone, tai priešins mokytojus, nes tie, kurie dirbs lyginėse klasėse, kur programos dar neatnaujinamos, tokio padidėjimo nematys. Negana to, nekeičiama etatų skirstymo tvarka, metodika lieka sena, nes valstybė nespėja tam pasiruošti ir mokyklos vadovas lieka kaip vadinamas iešmininkas, kuris turės bandyti dešimt stiklinių supilstyti į penkias. Nebegalės mokyklos vadovas dažnu atveju duoti mokytojui su juo prieš išeinant atostogauti sulygtų bendruomenės veiklų už renginius ir visus kitus įsipareigojimus. Taip, yra galimybė atlyginti per priemokas, bet pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos turės „nunulinti“ bendruomenės valandas, iš viso jų neduoti ir viską palikti tik papildomoms priemokoms, nes priešingu atveju jos nesutelpa į turimą etatų skaičių. Ir visuomenė, ir dalis mokytojų ne visada supranta, jog pinigai ir etatai yra visiškai skirtingi dalykai. Pinigų gali įdėti nors ir 15 milijonų, bet mokyklos turi etatų turi tiek, kiek turi. Sakykime, kad mokyklai X yra skirta 60 etatų ir aš juos visus jau esu išdalinusi, o dabar į tuos pačius 60 etatų man reikia sutalpinti vadinamąjį procentinį padidėjimą. Tas procentinis padidėjimas yra ne pinigais, o valandomis“, – aiškino J. Andrijauskienė.
ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS KOMENTARAS
Mokytojų etatų skaičius mokykloje yra nustatomas pagal kontaktinių valandų skaičių. Tai įtvirtinta įstatyme. Mokyklos pareigybių skaičių tvirtina mokyklos vadovas. Nuo 2023-09-01 didinamas nekontaktinių valandų skaičius: valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti ir valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičius, todėl didinti bendrą mokytojų etatų skaičių nėra pagrindo.
Apmokėjimui bendrojo ugdymo mokytojams už papildomas valandas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti ir koordinuoti socialinę-pilietinę veiklą 2023 m. planuojama skirti 7,5 mln. Eur. Šis papildomas finansavimas sudaro Sąlygas mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, gauti didesnį darbo užmokestį dėl mokytojo etato dalies padidinimo arba priemokų skyrimo.
Jei, padidinus valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičių ir (arba) valandų, skiriamų vadovauti klasei (grupei), skaičių, mokytojo etato dalis padidėtų, mokytojo darbo užmokestis taip pat atitinkamai padidėtų.
Jei, padidinus minėtų valandų skaičių, mokytojo etato dalis išliktų nepakitusi, mokytojo pareiginė alga taip pat išliktų nepakitusi, tačiau didesnė darbo laiko dalis būtų skiriama pasirengti pamokoms ir (arba) koordinuoti socialinę-pilietinę veiklą. Su mokytoju sutarus dėl veiklų, kurios nebuvo įtrauktos, nustatant jo etato dalį, mokytojo gaunamas darbo užmokestis didėtų, skyrus priemoką už papildomą darbo krūvį arba papildomų funkcijų, ar užduočių vykdymą.
Renaldui
Nejaugi neteko girdėti plačių atliktų tyrimų, kaip kenkia modernių technologijų naudojimas vaikams, kai pamokos vykdomos nuotoliu? Kiek yra buvę ir gydytojų, ir psichologų pasisakymų, knygų, konferencijų šia tema. Nejau neteko girdėti apie augančią vaikų priklausomybę nuo interneto, piktnaudžiavimą juo? Nejau nerūpi jums vaikai? Vien verslas? Imkite ir pasidomėkite. Ar pats bent turite tokio amžiaus vaikų?
Kodėl Klaipėdoje nemažėja rusakalbių darželių, mokyklų, kodėl nesekame Latvijos pavyzdžiu? Kada bus panaikinti tie rusiški darželiai? Kiek metų nebeturime okupantų, o slavinimas vyksta ir toliau?
Gal sprendžiant mokytojų trūkumo problemą savivaldos Švietimo skyriui reikėtų pagaliau pasitelkti technologijas? Galimas sprendimas:
1. Nuotolinis mokymas – pasitelkiant modernias technologijas, mokytojai iš vienos vietos galėtų mokyti moksleivius kitose vietose.
2. Virtualios klasės leistų efektyviau panaudoti turimus resursus ir pasiekti didesnį skaičių moksleivių.
Primenu, kad 2021-2022 metais Klaipėdos savivaldybė išleido 2 mln. EUR hibridinių (nuotolinio ugdymo) klasių įrengimui. Apie 40 proc. Klaipėdos ugdymo įstaigų klasių (826) yra parengtos vykdyti veiklą nuotoliu arba ir nuotoliu, ir gyvai (hibridas), naudojant įrangą, kurios komplektas mokesčius mokantiems kainavo po 7000 EUR (komplekte kamera, garsiakalbių-mikrofonų sistema ir didelis monitorius/lenta).
Gal mokytojai nespėjo pamiršti kaip ta įranga naudotis, Laima Prižgintiene? Kai klaipėdiečių vaikų tėvai siūlė Jums spręsti problemą ir įpareigoti mokytojus naudoti hibridinę įrangą mokinių sirgimo metu užtikrinant jų ugdymą net esant namuose, tuo palaikant ir mokytojų kompetencijas naudoti tą įrangą, sakėte, kad visi viską moka ir nieko neužmiršo. Imkite ir patikrinkite.