Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2023-09-02 |
Viešumoje netrūksta diskusijų, kaip reikia atgaivinti Klaipėdos senamiestį. Senbuviai ir nauji politikai vis įpareigoja specialistus surasti atitinkamus sprendimus. Rinkimuose tokie politikai sulaukia gyventojų palaikymo. Tačiau senamiestis netapo miesto vitrina – stebina gyvybės stoka, spengiančia tyla vakarais, apleistais pastatais, didėjančiais griuvėsių plotais ir byrančiais fasadais…
Užtenka pasukti nuo Tiltų gatvės į šoną ar pabadyti surasti Klaipėdos herbą su berniuku. Čia apsilankius su miesto svečiais nudegina didelis gėdos jausmas. Jiems atrodo, kad kol kas Lietuvos uostamiesčio senamiesčio aplinka labiau primena Rusijos valdomą Kaliningrado sritį nei Vakarų Lenkiją. Vis dėlto skirtumų esama – ir nemenkų.
Kaip žmogus be širdies, taip ir miestas be savo pagrindinės šventyklos negali egzistuoti. Sovietiniame Kaliningrade ją bandė pakeisti Tarybų rūmų statyba. Po to prireikė rasti kitokį santykį su praeitimi. Rusijos administruojamame Kaliningrade atstatyta Karaliaučiaus katedra. Sovietmečio apleistą statinį ir aplinkos namų likučius ardė plytoms. Susigriebta šventnamiui virtus griuvėsiams. Dabar vieniša Katedra pūpso tuščioje saloje ir neabejotinai tapo miesto puošmena.
Karaliaučiaus istorinio centro didžioji dalis nušluota nuo žemės bombardavimų metu ir pokario sovietizacijos. Klaipėdoje – priešingai. Tebėra tik tuščia pagrindinės viso krašto šventovės – Šv. Jono bažnyčios vieta. Ją supa tebestovintis Klaipėdos senamiestis, kuriame trūksta pagrindinio akcento vertikalios ašies ir širdies – šventyklos.
Dar 2011 m. atidengus paminklinį akmenį buvo paskelbta apie simbolinę Šv. Jono bažnyčios atkūrimo darbų pradžią. Tačiau ir prabėgus dešimtmečiui Vakarų Europos erdvėje esančios valstybės uostamiesčio bei krašto dvasinė širdis neplaka.
Šv. Jono bažnyčios atkūrimas yra sėkmės raktas į Klaipėdos senamiesčio atgaivinimą.
Senieji miestiečiai suvokė šią šventyklą kaip sakralinį, atminties ir geografinį miesto centrą. Svarbiausio visuomeninio pastato aukštis buvo stulbinantis – 76 m. Aukščiausia senamiesčio architektūrinė dominantė – bokštas – matėsi miesto panoramoje iš įvairių pusių.
Senamiesčio branduolys pasižymi griežtu simetrišku gatvių planu. Čia kertasi dvi urbanistinės senamiesčio ašys – vertikali (Tiltų g.) ir horizontalioji (Turgaus g.). Garsus Prūsijos architektas Friedrichas Augustas Štiuleris atsižvelgė į gatvių struktūrą, rengiant Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą po Didžiojo gaisro 1854 m. Bažnyčios bokštas buvo vienas svarbiausių navigacinių ir geografinių orientyrų Lietuvos pakrantėje. Jis jungė UNESCO saugomą Struvės geodezinio lanko atšaką su Vidurio Europos geodeziniu tinklu. Todėl dabartiniam senamiesčio branduoliui būtina grąžinti centrą su vertikale ašimi.
Dabartyje Šv. Jono bažnyčia trauktų svečių srautus, skatintų pasitempti aplinkinius ir gaivintų miestiečių atmintį. Tai neišvengiamai pakeistų senamiesčio charakterį: iš apmirusio į gyvybingą miestiečių bei besisvečiuojančių susitikimų erdvę.
Istorinis šios vietos tęstinumas dabartyje yra svarbi miesto identiteto sąlyga. Istorinis-kultūrinis palikimas atspindi pastangas, kaip kuriama visuomenė ir miestas. Iki sovietmečio miesto bendruomenė neleido užgesti Šv. Jono bažnyčios tradicijai. Ji buvo atstatoma po visų ištikusių nelaimių: gaisrų, karų, prievartinių miesto perplanavimų. Ji virto viso Klaipėdos krašto dvasinio gyvenimo centru: nuo 1591 m. veikė vyriausiojo kunigo ir Klaipėdos inspekcija (superintendantūra), o 1923–1939 m. Klaipėdos generalinis superintendantas. Todėl bažnyčią galima įvardinti ir pagrindine istoriškai susiformavusio etnokultūrinio regiono – Klaipėdos krašto bažnyčia.
Šalia veikė 1781 m. įkurta Šv. Jono evangelikų liuteronų parapijinė mokykla. Neatsiejama nuo bažnyčios istorijos įstaiga tapo pasaulietine Klaipėdos senamiesčio berniukų vidurine mokykla.
Mokykla, kaip ir Šv. Jono bažnyčia, buvo nušluota nuo žemės paviršiaus pokaryje. Senamiesčio berniukų mokykla stilistiškai buvo artima Šv. Jono bažnyčiai, suteikiant visai erdvei kompozicinį vientisumą. Jos pastatas buvo projektuojamas po Didžiojo gaisro atsižvelgiant į krašto pagrindinės šventovės gretimybę.
Tenka apgailestauti, kad šiai erdvei suteiktas kompozicinis vientisumas pakis. Jos vietoje suprojektuotas pastatas mokyklos nebeprimins.
Jeigu miesto savivaldybės vienas tikslų yra senamiesčio atgaivinimas, reikėtų architektus nukreipti labiau paisyti atliktus tyrimus, gausioje vaizdinėje medžiagoje atskleidžiamą istorinę architektūrinę-urbanistinėę aplinką.
Didelį smūgį Šv. Jono bažnyčios atkūrimui sudavė COVID–19 viruso pandemija, suvaržytas ekonominis gyvenimas ir miesto valdžios atkaklumo stoka.
2020 m. žiemą Seime buvo patvirtintas strateginės valstybės reikšmės Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas atskiru teisės aktu. Kultūros ministerija kartu su Vyriausybe įpareigotos inicijuoti vietos detaliojo plano parengimą. Vyriausybė sąmoningai dvejus metus vilkino detaliojo plano korektūrą ir tokiu būdu sustabdė viso valstybinės reikšmės projekto įgyvendinimą. Seimas, pripažinęs Klaipėdos krašto šimtmečio svarbą, elgėsi panašiai – irgi mėgino sužlugdyti pagrindinės Klaipėdos krašto bažnyčios atstatymą.
Labai apmaudu, kad 1923 m. sausio 15 d. iškovotas Klaipėdos krašto palikimas vis dar nepagarbiai ignoruojamas. Klaipėdos miesto savivaldybė palikta viena įgyvendinti šį išskirtinį Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektą.
Kita kliūtimi tapo pačios Klaipėdos savivaldybės valdininkų ir politikų trumparegiškumas, žaidimas „smėlio bokštais“ buvusios laivų statyklos aikštėje. Jei norime atgaivinti senamiestį, tai pirmiausia lėšas, turistų, miesto svečių ir pačių miestiečių dėmesį turėtume sutelkti Šv. Jono bažnyčios atkūrimui, o tik po to nukreipti į pakraštyje esančią citadelę (piliavietę). Tokia taktika išjudintų ir kitų senamiesčio klausimų sprendimus.
Tačiau neįgalioji miesto valdžia užsibrėžusi įgyvendinti tik Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymą. Apie visos bažnyčios atkūrimo perspektyvas vengiama kalbėti, nors visa erdvė su bokštu yra nedalomos bažnyčios dalys.
Jeigu jau yra numatytas bokšto atkūrimo etapas, tai miesto savivaldybė ir bendruomenė turėtų apsvarstyti likusios bažnyčios dalies atstatymą. Tuo labiau, kad evangelikų liuteronų bendruomenė linkusi atverti erdvę skleistis kultūrai. Bet kokiu vilkinimu, aiškumo nebuvimu rizikuojama įklimpti tuščiažodžiavime.
Sumanymo įgyvendinimui nepaprastai svarbi aiški ir vieša Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projekto strategija, kad prie atstatymo galėtų prisidėti visi gyventojai ir miesto svečiai. Paramos rinkimas viešojoje erdvėje dabar yra pernelyg vangus ir dėl pačios idėjos neaiškumo, mažo viešumo, abejotino skaidrumo.
Minėtų dalykų keitimas padėtų išjudinti procesą, pakviesti įsitraukti ir įveikti politikų bei valdininkų vangumą. Įvairiapusė parama Šv. Jono
bažnyčios atkūrimui yra reali investicija ir sėkmės raktas į Klaipėdos senamiesčio atgaivinimą.
Naudingas straipsnis ir idomus, bet abejociau teiginiu Šv. Jono bažnyčios atkūrimas yra sėkmės raktas į Klaipėdos senamiesčio atgaivinimą.
Ne tas laikas svaigt bažnyčių statymu kuomet geriausi Klaipėdos Paveldo artefaktai griūva. Man visada apmaudu žiūrint į Karališką paštą, buvusio Policijos komisarjato pastatą Jūros g.1, nykstantį, negyvą senamiestį ar ten esančios buvusios Prefektūros byrančias sienas. Jau nekalbant apie Malūno griuvėsius Tilžės g. Jei reikia gaivint, tai tik tokių vietų restauraciją ir renovaciją. Griežtai prižiūrint procesus..
abiems komentatoriams. Tikrai ne atstatyta (bus nauja statyba) Šv.Jono bažnyčia yra raktas į senamiesčio atgaivinimą. Prioritetas turi būti dar išlikusių autentiškų pastatų išsaugojimui.
Vytautėlis meru kai buvo. Jis tik buvo….O dabar. Svarščikai virina pilies bokštą. Reikia sudaryti įvaizdį, kad Klaipėda juda. Pilies atstatymui eurų yra ? Nes surudys jūsų fantazijų pilys…. Stabdom Baltijos žiedo perdarymą . Ar kas atsakysite iš asmeninių pinigų atšaukimą ?, ne. Todėl jūs galit švaistyti pinigus į kairę ir dešinę, nes ne jūsų pinigai. Po kiek laiko pamatysim trečią bandymą perdaryti. Vėl eurai. Kurią sritį bepaliestum blogai. Vieni pridarė sau naudingų projektų, kiti turi daryti. Paskui matom dešimtis papildomų susitarimų už belekiek eurų…Pats blogiausias dalykas, kai nežiniukai dirba savivaldybėj. Sovietiniai laikai dar nedingo.
Atstatymų entuziastas. Neseniai siūlė atstatyti Biržą ir aplinkinių krautuvėlių kvartalą… Deja, nematau, kaip atstatytoji bažnyčia galėtų stebuklingai atgaivinti aplinkinį apšepusį senamiestį. Kad susiurbtų didumą miesto lėšų, tai aišku. Todėl lieku tos pačios, jau ne kartą išsakytos, nuomonės – blogai, kad nesirūpiname išlikusiomis vertybėmis, kad savo energiją ir pinigus skiriame surogatų lipdymui (pilies bokštas, “Salamander”) arba surogatų projektavimui (Jono bažnyčia). Kai sutvarkysim tai, ką dar turime, tuomet galėsim ir padirbiniais pažaisti.
Mes nesugebam vandens suvaldyti Klaipėdoj….Pezam straipsnyje pasakas… Stabdomi projektai Klaipėdoj, nes Eurų nebėra. Ambicijos merui kainuoja… Nori kokybės, mokėk… Manau meras plikas į dilgėlės.. Reklamos barų atidaryme nepadės… Kur tas ūkiškas meras ? Galvų gali dar daug nukirst, klausimas kur einam ?
Kai pakeliauji po pasauli ir pamatai, kaip paveldas atranda dialoga su verslu ir viskas puikiai vyksta. Kiek vienas is Jusu kokioje nirs Italijos piline esate sedeja ir gere vyna. O pas mus is karto draudimai. Labai geras pvz Valdovu rumai del kuriu bivo oi kiek surmulio o kas dabar geidziamiaus vieta. Pili Klaipedos atkirkyte ir turizmas prasides, senamiesti kur griuma atstatykite suteikite edves kulturai, versui ir bus judejimas, o ne eiliniu pilieciu lojimu.
Per tokius „Miestiečius” + valdininkus ir merdi Klaipėda. Vaikinukas politikon susiruošė, tai ir laido savo išmonę. Iliuzijų pasaulis. Kaip buvo gerai … atkurkim butaforiją… o griūnanti paštą palikim su žaliu tinklu… Tai ko išminčiai „miestelėnai” tyli…eikit paštą lopyti, dabar tik pasakas rašinėjat.
Kai tokie, o ne vaitkai ar kokie žemaitaičiai valdys miestą, bus daugiau tvarkos.
tai kad jis nelabai susigraibo kas kur. Kaip jis gal kur eit? :D) O ir rašo visada ta pati ( kažkur prieš kelis metus jo toks str. čia buvo. Kitose srityse išskyrus pavelda jis visai žalias kap propkė:D)
Padaryti nemokama parkavima Klaipedoje. Grazinti marsrutkes. Atleisti nuo pareigu neniski, sulca ir grubli
Kai kalba pasisuka apie senamiestį visi žino kaip jį atgaivinti. Tik kažkodėl kalbos tuščios ir kaltinimai neva visi kiti kvailiai ir nieko nesupranta. O man rodos kitaip. Klaipėdos senamiestis nėra apgriuvęs arba nusilupęs. Yra keletą vietų kur tikrai atrodo prastai ir kur tikiuosi greitai iškils pastatai, kai KPD tikrai rūpinsis paveldo tvarkymu. Be tų keletos vietų, senamiestis tvarkingas, mažas. Džiaugiuosi dėl statomo bokšto, dėl nugriautos baisios sporto salės, sutvarkytų senamiesčio gatvelių, Dangės skvero, Jono kalnelio ir t.t. Matyt besiklausant visų “specialistų” reikia pripažinti, kad pastangos yra dedamos, gal ne viskas pavyksta ir iškart duoda max efektą. Akivaizdu reikia laiko, kantrybės ir gerų siūlymų. Kol kas siūlymų negirdėti (arba jie utopiški), svarbiausia papis… protą. Kai suprasite, kad papist… protą gali visi ir pradėsite siūlyti stovėdami 2 kojom ant žemės, matyt tai jau bus didelis žingsnis į priekį. Dėkui kas tikrai kurėte/kursite miestą gražesnį, ne kalbom, o realiais darbais. O dabar svarbiausia tęsti darbus, kas jau pradėta.
Nimokamas parkingas!!! Dokit mum parkofkiu!!!!!
Jei nesugebat kelis eurus susimokėt už parkingą ką Jūs tame senamiestyje veiksit? Tada jau geriau sukit ratus Akropolyje! Piliečiai be pinigų senamiesčio neprikels…..