Viešai svarstyti pateikti Klaipėdos vasaros koncertų estrados, Liepojos g. 1, kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai. Šis objektas yra nesuformuotame žemės sklype, šiaurinėje miesto dalyje, ties jo urbanizuotos dalies ir rekreacinės (gamtinės) dalies riba ir, pasak projektuotojų, yra pagrindiniai vartai tarp šių teritorijų.

Vasaros koncertų estrados būklė bei nedidelis joje organizuojamų renginių skaičius netenkina visuomenės interesų.

Vasaros koncertų estrada su priklausiniais čia pastatyta 1983 metais pagal architekto Juozo Baltrėno ir konstruktorius Vinco Žemaičio parengtą projektą. Jos kapitalinio remonto projektą savivaldybės užsakymu rengia UAB „SRP Projektas”. Tvarkomos teritorijos plotas – apie 8,8 ha.

Koncertų estrada buvo projektuojama kaip dainų švenčių rengimo vieta. Ją sudaro 2 dalys – dengta stogu, choristams skirta scena ir įrengtos žiūrovinės vietos ant nuožulnaus pylimo. Šie du statiniai sudaro amfiteatrą.

Šalia vasaros koncertų estrados įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Per teritoriją nutiesta regioninė dviračių turizmo trasa (pajūrio trasa Nr. 10) ir tarptautinės dviračių trasos (Eurovelo 13, Euroroute R1), kurios jungia pajūrio ir pamario rekreacinius taškus. Šiaurinėje dalyje įrengtas ugnies deglas su dujotiekio linija, teritorijoje yra transformatorinė pastotė ir avarinės būklės viešieji tualetai.

Projektiniuose pasiūlymuose projektuotojai nurodo, kad visa teritorija skirstoma į 5 pagrindines zonas: pagrindinis patekimo takas, rytinė ir vakarinė tribūnos – amfiteatras, zona už estrados, aktyvaus laisvalaikio zonos ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Projekte pagrindinis patekimo takas į estradą yra kompozicinė ašis, o pati estrada – kompozicijos mazgas.

„Išlaikant šią idėją tako plotis paliekamas tokio pačio pločio – 11,7 m. Kadangi plataus tako ilgis yra beveik 300 m., takas suskaidomas į 3 medžių masyvus – „oazes“, taip siekiant tako mastelį paversti humaniškesniu”, –  rašoma paskelbtuose dokumentuose. Teigiama, kad platus takas reikalingas dainų švenčių metu vykstančiai eisenai.

Projektuotojai tvirtina, kad Koncertų estrados architektūrinė idėja nekeičiama, tačiau nugriaunami nebenaudojami ir estetinę vertę praradę bei nebesaugūs rytinės tribūnos elementai – aparatinė ir dekoratyviniai betoniniai elementai virš laiptų į tribūną. Nugarinėje rytinės tribūnos dalyje ardomi centre buvę dveji laiptai, likę 4 laiptatakiai išlaikomi. Šiaurinėje dalyje įrengtas ugnies deglas taip pat ardomas.

Rytinės tribūnos šlaite naikinama atraminė sienelė, ribojusi centrinę estrados aikštę su rytine tribūna. Šoninėse rytinės tribūnos dalyse betoninė danga išardoma ir apželdinama – ja žiūrovai toliau galės naudotis, prisėsti ant pievos.

Centrinė tribūnos dalis skaidoma į 5 sekcijas, kurias riboja laiptai, išlaikoma buvusi struktūra. Rytinės tribūnos pagrindas montuojamas iš granitinių plokščių.

Suolai gaminami iš ilgaamžiškų, priežiūros daug nereikalaujančių medžiagų – betoninis suolo pagrindas ir medį imituojančios plastikinės sėdynės. 

Zonoje už estrados formuojama aikštė, kurioje renginių metu galės būti parkuojami autobusai bei transportas, skirtas renginių organizavimui. Aikštelės plotas – apie 1300 kv. m. Šią aikštę nuo pėsčiųjų dalies riboja dviračių takas. 

Po vakarine tribūna projektuojamos patalpos, skirtos jaunimo erdvėms ir Žvejų rūmų patalpoms. Patalpos užima apie 600 kv m. Jose numatomos repeticijų salės, grimo kambariai, administracijos kabinetai, jaunimui skirtos erdvės bei sandėliavimo ir techninės patalpos.

Aktyvaus laisvalaikio zonos formuojamos rytinėje teritorijos dalyje. Visa aktyvaus laisvalaikio zonos teritorija užima apie 2700 kv m. Siekiant ją paversti multifunkcine teritorija skirstoma į 3 skirtingas aktyvaus laisvalaikio zonas – vaikų žaidimų aikštelę (apie 1100 kv m. ), BMX dviračių trasą (apie 450 kv m. ) ir riedlentininkų, riedutininkų trasą (apie 950 m2).

Aktyvaus laisvalaikio zonos centrinėje dalyje numatoma aikštelė su įvadais, skirtais lauko kavinei. Šias aktyvaus laisvalaikio zonose numatoma apželdinti, dekoratyviniai želdiniai atsiras ir visoje vasaros koncertų estrados teritorijoje. Ši teritorija formuojama tarytum parkas su takų sistema ir mažosios architektūros elementais, taip Vasaros koncertų estrados teritoriją siekiant paversti aktyvia ir naudojama ne tik koncertų ir renginių metu.

Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje turėtų tilpti iki 59 transporto priemonių, projektuojama rytinėje dalyje, išnaudojant esamą automobilių įvažiavimą į teritoriją. Parkingas projektuojamas tarp esamų medžių, jie bus integruoti į aikštelę.

Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti iki spalio 4 d. Liepų g. 11, Klaipėdoje, darbo dienomis darbo valandomis iš anksto susitarus tel. (846)396066 arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp

Viešas svarstymas – spalio 4 d. 15 val, vieta – čia.

INFORMACIJA

„Atvira Klaipėda” šių metų liepos pabaigoje pranešė, kad Klaipėdos savivaldybė jau antrą kartą pratęsė sutarties su UAB „SRP Projektas” dėl Vasaros estrados ir jos teritorijos sutvarkymo techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų terminą. Pagal pernai gegužės 11 d. pasirašytą sutartį projektas turėjo būti užbaigtas per 10 mėnesių.

Pirmą kartą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas 4 mėnesiams  buvo pratęstas 2022 metų lapkritį. Tuomet sutarta „atlikti papildomas paslaugas“, kurių vertė – 36 058 eurai. Tad sandorio suma padidėjo nuo 103 iki 139,3 tūkst. eurų. Kokie papildomi projektavimo darbai bus atlikti dabar, viešai nepaskelbta. Pagal pasirašytą naują papildomą susitarimą sutarties įvykdymo terminas nukeltas iki šių metų spalio vidurio. Termino nukėlimo priežastys taip pat nepaskelbtos.

1977 m. pradėtoje statyti Vasaros estradoje renginių pastaruosius porą dešimtmečių vis mažėjo, kasmet įvykdavo tik po keletą. Amfiteatro ir jos aplinkos kokybė netenkina nei atlikėjų, nei žiūrovų. Jos teritorija patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, kurį valdo Kretingos miškų urėdija, ir yra miesto poilsio parko dalis.

Po daugiau nei dešimtį metų trukusių diskusijų Klaipėdos miesto savivaldybė ryžosi iš esmės atnaujinti Vasaros estradą ir jos aplinką. Per tą laiką buvo svarstyta daugybė šio objekto likimo idėjų – nuo visiško estrados griovimo iki beveik utopinių statybos ar rekonstrukcijos projektų. Politikai ne kartą keitė savo sprendimus, buvo atliekamos studijos, rengti konkursai, diskusijos, išdalyti prizai. Visa tai kainavo, tačiau galų gale pasirinktas, ko gero, mažiausiai įtampų bendruomenėse keliantis variantas – renovuoti esamus statinius.