Verslo sąmoningumas didėja – tai pastebi vandens tiekimo įmonės ir ekologai. Jei dar prieš 4–5 metus ne vienas kibiras panaudoto aliejaus būdavo išpilamas į kanalizaciją, dabar tai daryti jau vengiama. Vis daugiau įmonių įsirengia riebalų gaudykles ir taip apsaugo vamzdynus nuo užsikimšimo, mažina ekologinių avarijų riziką. Kol kas daugiausia nerimo dėl riebalų tvarkymo kelia kebabų užkandinės.

Įsirengus riebalų gaudykles būtina užtikrinti ir tinkamą jų eksploataciją – laiku išplauti ir išvalyti susikaupusius riebalus bei juos perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Kartais dėl paprasto neišmanymo, o gal ir dėl aplaidumo, nemaža dalis riebalų patenka į centralizuotus tinklus.

Pamaryje Šilutėje didžioji dalis maisto ruošimo įmonių yra įsirengę riebalų skirtuvus ir sudarę sutartis su tokių atliekų tvarkytojais. Šiuo metu daugiausia riebalų į nuotakyną patenka iš daugiabučių namų kvartalų bei iš greito maisto gamybos vagonėlių – kad ir kebabinių.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius pastebi, kad superkamo aliejaus kiekiai padidėtų dar bent kelis kartus, jei veiksmų prieš gamtos teršėjus imtųsi ir aplinkosaugininkai. Vasarą kurortinėse vietose, kur veikia daug restoranų ir nemažai mobilių kebabinių, masiškai užkemšami siauro pralaidumo vamzdynai. Tuomet stringa nuotakynų funkcionavimas ir visose aplinkinėse teritorijose.

Teisės aktuose numatyta, kad už maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų, įskaitant riebalus, tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali būti skiriami įspėjimai arba baudos. Pirmą kartą nusižengusiems asmenims ji svyruoja nuo 60 iki 260 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 260 iki 1140 eurų Pakartotinai nusižengus asmenims skiriama bauda gali būti nuo 290 iki 1150 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1250 iki 4350 eurų.