P0

Aplinkosauga

„Sengirės fondas“ išpirko pirmąjį mišką Vakarų Lietuvoje

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2023-09-26


Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“, kurios globojami senieji miškai iki šiol daugiausia buvo Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose, plečia saugomų miškų plotą ir išpirko pirmąjį sklypą šalies vakaruose. Miškų plotų įsigijimas skirtingose vietovėse leidžia išsaugoti įvairesnių gyviesiems organizmams palankių buveinių, o naujausio išpirkto miško išskirtinumas – jam priklausantis gabalėlis upės kranto, kuris yra itin reikšmingas bioįvairovei.

Anot fondo bendraįkūrėjo, režisieriaus Mindaugo Survilos, verslų ekologinis sąmoningumas, noras tapti draugiškesniems gamtai bei siekis prisidėti prie apčiuopiamų iniciatyvų auga. Prie naujausio sklypo išpirkimo prisidėjo šį pavasarį fondo partneriu tapęs „Mano bankas“, įsipareigodamas šiemet skirti 20 tūkst. eurų fondo veiklai ir miško plotams įsigyti,  juos apsaugant nuo iškirtimo bei žmonių ūkinės veiklos, bei leidžiant jiems pamažu virsti sengirėmis.

„Siekiame realiais veiksmais prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų ir juose esančios bioįvairovės išsaugojimo, taip pat prie visuomenės švietimo apie tvarumo svarbą. Esame tikri, kad bet kurios veiklos tvarumui turi būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys – nuo to priklausys ir ateinančių kartų gerovė, ir verslo įmonių konkurencingumas“, – sakė Giedrė Blazgienė, „Mano banko“ vadovė.

Su upe besiribojantis miškas užtikrins mikrobuveinių gausą

Išpirktas 6,08 ha sklypas yra prie Veiviržo upės, netoliese Pangirių, Šilininkų kaimų Šilutės rajone. Miškas patenka į Veiviržo ir Šalpės upės slėnių teritoriją ir priklauso saugomai teritorijai – Veiviržo ichtiologiniam draustiniui. Sklypo išskirtinumas – 800 metrų besitęsianti Veiviržo upelio pakrantė, su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais. Nors miškui iki gūdžios sengirės dar reikės pabręsti, jau dabar matomi tokie seno miško elementai kaip stuobriai, virtėliai, šimtmetį švenčiantys ąžuolai, brandžios drebulės, liepos, beržai bei baltalksniai.

Su vandens telkiniais besiribojantys miškai išsiskiria savitų mikrobuveinių ir biologinės įvairovės gausa. Pavyzdžiui, pakrantėse esanti stambi negyva mediena gauna sąlyginai daugiau drėgmės ir saulės, o tai sudaro palankias sąlygas įsikurti išrankesnėms vabzdžių, kerpių, grybų rūšims. Pasak M. Survilos, išsaugoto miško vietoje medynas ir visa upelio pakrantė bus palikti savaiminiam vystymuisi – taip medžių virtuoliai ir šaknys taps puikia slėptuve saugomoms Veiviržo hidrologinio draustinio žuvų rūšims, ūdroms, o miško šlaituose urvus galės raustis bebrai.

„Vandens telkinių pakrantės yra reikšmingos biologinės įvairovės prasme – tai lyg savotiškos gyvybės susitelkimo oazės miškuose, ypač sausesniuose. Taip pat pakrantės užtikrina buveinių įvairovę tokiose vietose pastoviai gyvenantiems organizmams arba gali būti svarbios atskirose organizmų vystymosi stadijose. Daliai gyvūnų tai yra ir poilsio, maitinimosi, troškulio malšinimo vietos“, – dėstė gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.

Iš viso „Sengirės fondas“ nuo kirtimo išsaugojo jau virš 95 ha senųjų Lietuvos miškų, o šių metų tiksluose – išplėsti globojamų sklypų plotą iki 100 ha.

INFORMACIJA

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo. Fondo veiklai buvo skirta pusė filmo seansuose surinktų lėšų. Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 95 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas.   


    2023-09-26

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt