Šiemet Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) veikla pažymėta dvejomis sukaktimis: pavasarį minėtas bendrovės 20-etis, o rudenį sukanka 10 metų, kai Klaipėdos apskrityje pradėjo veikti pirmosios didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės. Šiuo metu tokių aikštelių visoje Lietuvoje yra virš 100, o Klaipėdos regione KRATC administruoja 10.

Dešimtmečio statistika rodo, kad nuo pirmųjų naudojimo metų aikštelių populiarumas ir į jas atvežamų atliekų kiekiai auga kasmet: pirmaisiais metais visame regione į KRATC aikšteles atgabenta virš 7700 tonų įvairiausių atliekų, o paskutiniaisiais metais kiekiai artėja prie 30 tūkst. tonų.

„Kas nuolat naudojasi KRATC didžiųjų atliekų aikštelių paslaugomis, turbūt pastebėjo, kad jose sumažėjo vietos – mašinoms manevruoti sudėtingiau. Iš tikro, lyginant su veiklos pradžia, konteinerių dabar daugiau, jie didesni, ir išrūšiuojamų atliekų gerokai daugiau“, – pasakojo Gediminas Sendrius, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovas.

Pavyzdžiui, anksčiau plastiko atliekoms buvo vienas konteineris, o dabar į skirtingus konteinerius surenkamos 5 rūšių plastiko atliekos. Visas statybines atliekas aikštelėje anksčiau irgi mesdavome į vieną konteinerį, o dabar atskirai surenkamos medienos, grunto, keramikos, putplasčio, mišrių atliekų likučiai.

„Pagrindinė taisyklė aikštelėje, kurią vis dar tenka priminti lankytojams, kad atliekas čia reikia atvežti išrūšiuotas. Kad negaištant savo ir kitų lankytojų laiko, jas būtų galima sudėti į tam skirtus konteinerius“, – aiškino G. Sendrius.

Priėmimo tvarka aikštelėse per dešimtmetį keitėsi ne kartą. Dėl visoje šalyje įvestos griežtos atliekų apskaitos atsirado reikalavimas pateikti asmens dokumentą. Iki šių metų ir KRATC aikštelėse atliekos buvo priimamos pateikus pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad uostamiestyje gyvena nemažai laikinai būstą nuomojančių atvykėlių, dabar pakanka aikštelės vadybininkui parodyti nuomos sutartį, elektros ar vandens tiekėjo sąskaitą.

Nors į aikšteles atvežamų didžiųjų atliekų kiekiai įspūdingi, KRATC vis dar sulaukia gausybės pranešimų apie prie konteinerių paliekamus baldus, nebereikalingus daiktus.

„Ar iš nežinojimo, ar galvodami kad kam nors dar pravers, žmonės prie konteinerių palieka baldus, lagaminus, indus, rūbus. Bet iš to naudos mažai. Pirma, kiemas tampa šiukšlynu, o antra – mums tenka tuos daiktus ir paliktas šiukšles surinkti“, – sakė G. Sendrius.

Iškuopti priterštus kiemus kainuoja daug brangiau, o už tai papildomai susimoka visi klaipėdiečiai. Kaip rodo ilgametė Europos valstybių patirtis, pigiausias ir švariausias būdas – naudotis KRATC aikštelėmis ar papildomomis atliekų surinkimo sistemomis.

„Elektronikos atliekas privatūs tvarkytojai nemokamai surenka iš namų, gerus rūbus galima išmesti į prie prekybos centrų esančius specialius konteinerius, o gerus baldus, indus, įvairius daiktus mes nemokamai priimame KRATC aikštelėse ir atiduodame taip pat nemokamai tiems, kam jų reikia per mūsų „IMK“ mainų stoteles“, – pasakojo KRATC atstovas.

Klaipėdos mieste yra trys didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30, pakaitomis jos priima atliekas iš gyventojų kasdien.

Minint simbolinį aikštelių jubiliejų, šią savaitę trijose Klaipėdos aikštelėse lankytojams bus dalinami suvenyrai – spalvingi daugkartiniai maišeliai pirkiniams ir iliustruotos pasakų knygos mažiesiems.