Užsieniečių srautas darbo rinkoje šiek tiek atslūgo – darbuotojų iš ES skaičius nuo metų pradžios iki liepos sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc. Lietuvoje šiuo metu dirba 127,3 tūkst. atvykusių žmonių iš įvairių valstybių. Daugelis jų – 117,9 tūkst. – yra trečiųjų šalių piliečiai, o 9,4 tūkst. – Europos Sąjungos. Tai fiksuota pirmojo pusmečio stebėsenoje apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

Daugumą dirbančių ES piliečių sudaro rumunai (2,8 tūkst.), latviai (2,1 tūkst.), lenkai (1,5 tūkst.) ir bulgarai (1,1 tūkst.). Per pirmąjį pusmetį labiausiai sumažėjo dirbančių rumunų (-503 asm.) ir latvių (-177 asm.), ispanų ir lenkų skaičius smuktelėjo kiek daugiau nei šimtu. Darbo rinkoje daugėjo dirbančių austrų, belgų, bulgarų, danų, estų, olandų, švedų ir vokiečių bei prancūzų.

„Darbo rinkoje dešimtadaliu ūgtelėjo aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių darbuotojų, atvykusių iš Europos Sąjungos, t. y. daugėjo vadovų, specialistų, jaunesniųjų specialistų“, – pabrėžė Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose iš viso dirba 1,8 tūkst. ES piliečių, iš jų – 1,2 tūkst. yra specialistai ir technikai, 0,6 tūkst. – vadovai. Daugiausiai tokioms pareigoms įsidarbina atvykę iš Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Kipro ir Italijos. Mažiausiai – atvykusieji iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Latviai, rumunai, kroatai ir lenkai daugiausiai įdarbinti vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose, bulgarai ir vengrai – daugiausiai žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotiems darbams.

Dauguma atvykusių iš kitų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje darbinasi administracinės ir aptarnavimo veiklos (3,2 tūkst.), statybos (2,1 tūkst.) ir apdirbamosios gamybos (1,4 tūkst.) įmonėse. Labiau nei ES piliečiams Lietuvos darbo rinka patrauklesnė atvykėliams iš trečiųjų šalių: vidurvasarį tokių darbuotojų skaičius siekė 117,9 tūkst.

„Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija. Tikėtina, kad tai susiję su vežėjų trūkumu šalyje ir logistikos įmonių atsigręžimu į Vidurinės Azijos šalis ieškant darbuotojų“, – teigė J. Zemblytė.

Nors didesnę dirbančiųjų iš trečiųjų šalių dalį sudaro baltarusiai (44,2 tūkst.) ir ukrainiečiai (43,5 tūkst.), per pirmąjį pusmetį fiksuotas dirbančių ukrainiečių mažėjimas – jų skaičius nuo metų pradžios susitraukė septintadaliu. Tuo tarpu dirbančių uzbekų ir tadžikų daugėjo trečdaliu: vidurvasarį siekė atitinkamai 4,1 tūkst. ir 3,4 tūkst.

Be ukrainiečių ir baltarusių į gausiausias dirbančiųjų iš trečiųjų šalių bendruomenes patenka kirgizai (4,6 tūkst.), rusai (4,5 tūkst.), uzbekai (4,1 tūkst.), tadžikai (3,4 tūkst.), azerbaidžaniečiai (2,5 tūkst.), kazachai (2,2 tūkst.), kartvelai (1,7 tūkst.) ir indai (1,6 tūkst.). Kirgizų, kazachų ir azerbaidžaniečių skaičius per pusmetį ūgtelėjo 10-15 proc. Darbuotojų iš Indijos padaugėjo beveik trečdaliu (32,6 proc.). Jie iš pirmojo tautybių dešimtuko išstūmė moldavus.

Kas antras trečiųjų šalių pilietis dirba transporto ir saugojimo veiklą vykdančiose įmonėse (66,1 tūkst.). Čia darbuotojų skaičiaus didėjimas (0,8 tūkst.) fiksuotas ir pirmąjį pusmetį. Statybos sektoriuje dirba 19,2 tūkst. užsieniečių, tačiau šiuo laikotarpiu jų sumažėjo tūkstančiu. Atvykėlių skaičius apdirbamosios gamybos įmonėse siekia 11,5 tūkst. – tai yra 2,1 tūkst. mažiau nei metų pradžioje.

J. Zemblytės teigimu, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per pusmetį taip pat augo dešimtadaliu ir vidurvasarį siekė 11,4 tūkst. Daugiausia jų dirba IT specialistais, verslo ir administravimo specialistais (pardavimų vadybininkais ir pan.), inžinerijos specialistais.

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose dirba 5,1 tūkst. baltarusių, 2,5 tūkst. ukrainiečių, 1,5 tūkst. rusų, 0,4 tūkst. indų.

Dauguma (100,4 tūkst.) trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus, daugiausiai –  įrenginių ir mašinų operatoriais (68,8 tūkst.). 65,9 tūkst. šios grupės užsieniečių įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, statybininkais ir giminiškų profesijų kvalifikuotais darbininkais, metalo apdirbimo ir giminiškų profesijų darbininkais.

Tarp šalyje dirbančių 43,5 tūkst. ukrainiečių 28,4 tūkst. įsidarbino prasidėjus karui Ukrainoje. Užimtumo tarnyba padėjo įsidarbinti 16,6 tūkst. šios šalies piliečių. Aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus dirba 8,2 proc. nuo karo pasitraukusių ukrainiečių. Tai – verslo ir administravimo specialistai (logistikos ir pardavimų vadybininkai), sveikatos specialistai: gydytojai, slaugytojai, veterinarai, o taip pat mokymo, IT specialistai, fizikos inžinerijos, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistai.

Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus Lietuvoje dirba 73,9 proc. nuo karo pasitraukusių ukrainiečių. Tai – pardavėjai, statybininkai, metalo apdirbimo specialistai, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriai, vairuotojai.

Žemos kvalifikacijos reikalaujančiose srityse dirba 17,9 proc. atvykusių ukrainiečių, dauguma – biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.