Aš nesusikalbu su savo tėvais – jie palaiko Rusiją

Veidai

Indrė Kiršaitė, nara.lt
2023-10-04

Komentarų: 0

Kai kurie žmonės Lietuvoje karą Ukrainoje stebi ne tik iš šono. Karas vyksta ir jų šeimose. Ir nors jie patys stipriai palaiko Ukrainą, bandydami kalbėtis su tėvais, atgal girdi propagandinius Rusijos naratyvus – tėvai seka rusiškas naujienas ir palaiko Rusiją.

Dalis tokių žmonių pasirenka apie karą su šeima nesikalbėti, kiti eina į konfliktą, dar kiti – išvis nutraukia santykius.

Šioje NARA garso dokumentikoje – trys istorijos apie tai, kaip karas griauna santykius šeimose. Ir kaip Andrejus, Julija ir Elena (vardas pakeistas) ieško būdų neprarasti savo artimųjų, nors jų vertybės skiriasi iš esmės.

„Nuo paauglystės turėjau tokią mintį: kas būtų, jei kiltų karas su Rusija? <…> Ir suprasdavau, kad su tėvais turbūt atsidurtume skirtingose barikadų pusėse. Taip realiai ir atsitiko“, – sako fotografas Andrejus Vasilenko.

Andrejus Vasilenko. Karolio Pilypo Liutkevičiaus nuotr.

Andrejus gimė Lietuvos rusų šeimoje Vilniuje ir baigė rusakalbių mokyklą. Sulaukęs 19 metų, jis išsikraustė iš tėvų namų ir ėmė pastebėti, kaip skiriasi jo artimųjų aplinka ir požiūris į Rusiją nuo jo draugų.

Priešprieša dar labiau sustiprėjo prasidėjus Maidano revoliucijai Ukrainoje ir Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Kartą prie pietų stalo Andrejaus tėvai pasakė, kad palaiko Krymo aneksiją. Tąkart Andrejus taip susipyko su šeima, kad nesikalbėjo pusmetį.

Žurnalistikos studentė ir NARA bendradarbė Julija Stankevičiūtė užaugo su mama ir dviem broliais Kaune 2000-ųjų pradžioje. „Kai buvau maža, tėvai visada skatindavo domėtis rusų kultūra, skaityti Tolstojų ir Dostojevskį. Jie pasakodavo, kaip jaunystėje keliaudavo po Rusiją – kaip buvo faina keliauti traukiniais ir nueiti į Ermitažą. Ir visada skatindavo mokytis rusų kalbos. Nebuvo didelio spaudimo, bet jie labai dažnai kartodavo: „Tai didi kultūra, tu turėtum mokėti, nes tai yra kažkas išskirtinio.“

Julija Stankevičiūtė. Karolio Pilypo Liutkevičiaus nuotr.

Tačiau Julija neturi rusiškų šaknų – jos tėvai yra lietuviai. Julija mano, kad jos mama pradėjo idealizuoti Rusiją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. „Mano šeima buvo viena iš tų, kurios nepasitiko nepriklausomybės su dideliu džiaugsmu, nes tai jiems reiškė daugiau skurdo nei laimės.“

Julijos mama nepasitiki tuo, ką Lietuvos žiniasklaida kalba apie Rusiją, todėl kasdien žiūri rusiškas žinias. „Aš žinau, kad ji tuo tiki, tik nežinau, ar galiu kaltinti ją dėl to, nes tai atrodo kaip labai sistemingas propagandos poveikis. Ir tikrai ne mano mama viena tokia, yra daug žmonių, kurie panašioje situacijoje. <…> Jie nežino, kuo pasitikėti, tai pasitiki tuo, kas jiems patogu – Rusija. Aš tiesiog renkuosi nedalyvauti tuose pokalbiuose, nes tai vis tiek yra mano šeima ir aš savo mamą labai myliu, bet vardan savo psichinės sveikatos nelendu į tas kalbas, nes kitaip man būtų labai pikta ir sunku be emocijų apie tai kalbėti.“

Elena, kurios vardą pakeitėme, nes ji sutiko kalbėti tik anonimiškai, gimė rusų šeimoje Rusijoje. Jos tėvai po studijų sovietmečiu gavo paskyrimą dirbti Baltijos šalyse. Iš jų jie pasirinko atvykti gyventi į Lietuvą.

Elena.Karolio Pilypo Liutkevičiaus nuotr.

Iki paauglystės Elenos aplinka buvo tik rusakalbė. Devintoje klasėje ji perėjo į lietuvišką mokyklą – tai paskatino permąstyti savo tapatybę. „Tai buvo mano [vidinis] perėjimas, kad aš esu labiau lietuvė. Identiteto klausimas mane labai ilgą laiką kankino, nes atrodė, kad turiu pasirinkti tik vieną – arba aš esu lietuvė, arba rusė. Ir tik kai labiau subrendau, supratau, kad galiu suderinti abu.“

Tačiau Elenos mama savęs su Lietuva niekada nesiejo ir vis kartodavo, kad kai išeis į pensiją, išvyks gyventi į Rusiją. Vasarį Rusijai užpuolus visą Ukrainos teritoriją, Elena turėjo konfliktą su mama ir galiausiai jai pasakė: „Tai, kas vyksta Ukrainoje… Aš nežinau, kaip su tavimi bendrauti, kai tu to nepripažįsti. Aš negaliu tavęs priimti. Yra pereita tam tikra riba ir aš galvoju, kad man svarbiau tiesa ir teisingumas nei santykis su tavimi.“

Redaktorius ir montažo režisierius – Adomas Zubė. Publikacija paskelbta bendradarbiaujant su Aktyvių piliečių fondu

 

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

„Nemigą" rodys Klaipėdoje ir Šilutėje

Balandžio 25 – gegužės 3 d. Lietuvoje bus parodytas Lietuvos ir Ukrainos kūrėjų garso ir judesio spektaklis „Nemiga“. Sukurtas per ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

ELTA

Naują atmintiną dieną siūloma skirti Vilko vaikams

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Vilko vaikų atminimui skirtą dieną. Jei Seimas pritartų, ji būtų minima rugsėjo 14-ąją. Siekiant ...
2024-04-21
Skaityti daugiau

ELTA

Sutarė bendradarbiauti stiprinant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje

Aštuonių Baltijos jūros valstybių energetikos ministrai ir jų atstovai pasirašė Vilniaus deklaraciją dėl bendradarbiavimo plečiant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ji ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This