Pirmos instancijos teismas atmetė dienraštį „Klaipėdą“ leidžiančios ir portalą kl.lt valdančios UAB „Diena Media News“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) sprendimo.

Šį teisminį ginčą pagimdė kito žiniasklaidos rinkos žaidėjo – UAB „Respublikos leidiniai“ – laikraštyje „Vakaro žinios“ bei portale respublika.lt dar 2020-ųjų birželį paskelbta Tomo Dumalako publikacija „Banditų praminti keliai dar neužžėlė“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Dienraštį „Kauno diena“, jo interneto portalą bei kitus leidinius dar valdanti bendrovė buvo įsitikinusi, jog minėtoje publikacijoje buvo paskelbti šeši tikrovės neatitinkantys ir jos dalykinei reputacijai kenkiantys teiginiai:

„Įmonės situaciją puikiai žinančių asmenų teigimu po šiuo procesu paslėptas atsikratymas skolomis. Jų grąžinimo išvengta ir bankrutuojant. Tai įrodo bendrovės savininkų elgesys su uostamiesčio dienraščiu ,,Klaipėda“. Kelis kartus keistas oficialus įmonės juridinis pavadinimas, kol galiausiai tapta UAB „Klaipėdos dienraštis“. Dar prieš euro įvedimą tokie žaidimai padėjo dienraščiui atsikratyti kelių šimtų tūkstančių litų skolos „Sodrai“;

„Įdomiausia, kad net ir turėdama skolų, „Klaipėda“ sugebėdavo savo kišenes papildyti valstybės pinigais. Taip prieš kelerius metus ji „Sodrai“ vėl įsiskolino nemažą sumą. Tačiau sugebėjo laimėti jos pačios skelbtą konkursą dėl informacijos viešinimo“;

„Siekiant juos laimėti, nesibodima imtis pačių negarbingiausių metodų“;

„Nusipirkti sociologiniai tyrimai rodo iškreiptą vieną kurio nors grupės dienraščio populiarumą“;

„Nesibodima įsteigti ir fiktyvių bendrovių“;

„Prasidėjusį aršų puolimą pajuto ir iki šiol aiškiai jaučia Vakarų Lietuvos bei pajūrio politikai ir verslininkai. <…> Pagrindinis ginklas – agresija ir siekis įbauginti. <…> Susimokėdavo už dienraščiuose apie juos spausdinamus gražius straipsnius ir būdavo ramūs, kad nebus maišomi su purvais bei kaltinami nebūtomis nuodėmėmis“.

„Diena Media News“ iš pradžių su atitinkamu skundu kreipėsi į ŽEIT, tačiau pastaroji nusprendė, kad jis yra tik iš dalies pagrįstas ir įspėjo „Respublikos leidinius“ bei nurodė iš interneto tinklapio respublika.lt pašalinti tik neteisinga pripažintą informaciją apie UAB „Klaipėdos dienraštis“ pavadinimo keitimą ir elgesį su skolomis. Nesutikdama su tokiu sprendimu „Diena Media News“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis jį panaikintų. Savo skunde bendrovė jau dėstė ir samprotavimus dėl antraštės, kuria ji tapatinama netgi su nusikalstamu pasauliu. Visa tai esą diskredituoja ją kaip verslo įmonę ir visuomenės informavimo priemonės valdytoją.

Atsakydama į „Klaipėdos“ leidėjos argumentus ŽEIT be kita ko akcentavo, jog minėtoje publikacijoje buvo ir buvusio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus citata, kad kitas šios bendrovės leidinys – „Vilniaus diena“ – „bandė reketuoti savivaldybę“, ir Neringos mero Dariaus Jasaičio interviu, kuriame jis dėstė apie esą patirtą spaudimą po to, kai ši savivaldybė atsisakė pirkti viešinimo paslaugas iš „Diena Media News“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje buvę „Respublikos leidiniai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė ir Eglė Žulytė-Janulionienė konstatavo, jog „Diena Media News“ skundas yra nepagrįstas.

Teismas nesutiko su jos vertinimu, kad restruktūrizacijos proceso metu nėra „atsikratoma skolų“, o yra tik atidedamas skolų grąžinimo terminas.

„Sutiktina su sprendime padaryta išvada, kad nors ir hiperbolizuotai, tačiau įvertinant ankstesnius bankrotus, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų pagrindą paskelbti naujo pobūdžio žinią apie pareiškėjos restruktūrizavimo proceso ir skolų santykį. <…> Teismo vertinimu, teiginyje nepaminėjimas, jog konkursai laimėti per agentūras, nekeičia pagrindinės teiginio minties, kad turinti skolų „Sodrai“ įmonė gauna finansinę naudą iš „Sodros“ organizuojamo konkurso. Sutiktina ir su sprendimo išvada, kad šiuo atveju neabejotinai egzistuoja viešasis interesas visuomenei būti informuotai apie situacijas, kai tiesiogiai pirkime negalintis dalyvauti juridinis asmuo vis tik iš valstybės biudžeto gauna naudą“,  – rašoma teismo sprendime.

Teismo vertinimu, žodžių junginiui „pačių negarbingiausių“ neįmanoma pritaikyti tiesos kriterijaus, neįmanoma jokiais objektyviais duomenimis patikrinti ar pasverti, kokie metodai laikytini pačiais negarbingiausiais ir kokie garbingiausiais, todėl toks apibūdinimas yra absoliučiai vertinamojo pobūdžio, pateiktas kaip mąstymo rezultatas ir dėl vertinamojo pobūdžio jam nėra galimybės pritaikyti tiesos kriterijaus.

Sprendime taip pat akcentuojama, jog pati „Diena Media News“ neginčijo fakto, kad ji yra užsakiusi atlikti sociologines apklausas ir už tai sumokėjusi.

„Fizinių ir juridinių asmenų sąsajumas bei persipynę veiklos tikslai leidžia pagrįstai teigti, kad įmonės „Ilada“ fiktyvumas yra situacija, kai dienraščio „Klaipėda“ priedas „Durys“ yra leidžiamas atskirai nuo pareiškėjos ar jos dukterinės įmonės ir tokiu būdu gaunant papildomą paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Taigi, sutiktina su sprendimo išvada, kad teiginyje nepaskelbta absoliučiai neteisinga informacija bei skleidžiama viešąjį interesą tenkinanti informaciją apie galimą piktnaudžiavimą gaunant papildomą paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“, – taip dėl dar vieno iš skundžiamų teiginių pasisakė teismas.

Jis taip pat pažymėjo, kad publikacijoje cituojamas Neringos meras bei buvęs Vilniaus miesto vadovas. Tad teiginys apie leidėjų esą darytą spaudimą politikams ir verslininkams ŽEIT buvo pagrįstai pripažintas nuomone, turėjusia faktinį pagrindą.

„Dar daugiau, netgi Tarnyba nagrinėjo asmenų, nurodžiusių analogiškas aplinkybes, skundus. Todėl pareiškėjos argumentai dėl anoniminio šaltinio suteiktos informacijos atmestini kaip nepagrįsti“, – rašoma sprendime.

Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl „Diena Media News“ teiginių apie antraštės vertinimą, kadangi pastaroji nebuvo jų nurodžiusi ŽEIT adresuotame skunde.

Reziumuodamas teismas padarė išvadą, jog skundžiamas ŽEIT sprendimas yra motyvuotas, tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.