Lietuvos sunkioji atletika švenčia 100 metų sukaktį ir šią progą iškilmingai ruošiamasi paminėti jau šį savaitgalį Klaipėdoje – vyks didžiulis tarptautinis turnyras „Baltijos taurė“, rašoma pranešime spaudai. Į Klaipėdą sugužės 11 Senojo žemyno šalių sunkiosios atletikos lyderiai ir Europos sunkiosios atletikos federacijos vadovai.

Laukiama atvykstant Serbijos, Sakartvelo, Suomijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Moldovos sunkiaatlečių.

Į turnyrą planavo atvykti ir su mūsų šalies sunkiaatlečiais glaudžiai bendraujantys Izraelio sportininkai, tačiau jų šalyje vykstantis karas pakoregavo planus.

Šeštadienį turnyras „Baltijos taurė“ Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto centre (Sportininkų g. 46) prasidės nuo 9 val. ir su pertrauka, kurios metu vyks Lietuvos sunkiajai atletikai nusipelniusių asmenų pagerbimas, planuojamas iki 19 val.

Tarp dalyvių – ir pasaulio lyderiai

„Planuoja atvykti pajėgiausi Sakartvelo sportininkai. Šios šalies atstovai pastaraisiais metais dominuoja tarp pasaulio sunkiosios atletikos atstovų. Į Klaipėdą turėtų atvykti tikrai ne vienas pasaulio ir Europos sunkiosios atletikos prizininkas“, – sakė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Modestas Šimkus.

Dalyvaus daugiausia suaugusieji sportininkai, tačiau amžiaus ribojimo nėra, gali dalyvauti ir jaunesni atletai.

Dalyviai varžysis penkiose olimpinėse svorio grupėse. Moterys: iki 49 kg, iki 59 kg, iki 71, iki 81 kg ir per 81 kg. Vyrai: iki 61 kg, iki 73 kg, iki 89 kg, iki 102 kg ir per 102 kg.

Visi, kurie domisi jėgos sportu, šeštadienį kviečiami į Klaipėdos centrinio stadiono sporto salę pasižiūrėti sunkiaatlečių kovų ir palaikyti Lietuvos sunkiaatlečių rinktinę ir prisiminti Lietuvos sunkiosios atletikos istoriją, svarbiausius šimtmečio pasiekimus.

Pasiteiravus, kas iš Lietuvos sunkiosios atletikos lyderių gali mesti rimtą iššūkį „Baltijos taurės“ turnyre užsienio šalių atstovams, Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Vincas Šlevinskis atsakė: „Tokijo olimpinių žaidynių 12 vietos laimėtojas, Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas Arnas Šidiškis, nuolatinis pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis, Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo atstovas Irmantas Kačinskas, Europos jaunimo čempionė gargždiškė Lijana Jakaitė, šių metų Europos 6 vietos laimėtoja ir pasaulio 10 vietos laimėtoja anykštietė Gintarė Bražaitė.Dalyvaus ir dar būrys kitų pajėgių ir perspektyvių Lietuvos sunkiaatlečių. Veiksmo ir konkurencijos tikrai netrūks“.

Anot jo, tokio lygio turnyrai, kai atvyksta daugiau nei 10 šalių pajėgūs sportininkai, – labai naudingi kiekvienam sportininkui. Tai – neįkainojama patirtis ir galimybė atsiskleisti, įrodyti, ką gali.

Pasak Lietuvos sunkiosios atletikos generalinio sekretoriaus Modesto Šimkaus, Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio minėjimas – pagrindinis šių varžybų akcentas.

„Norime paminėti tikrai šlovingą mūsų sunkiosios atletikos sporto istoriją, pasiekimus, pasidžiaugti iškovotais medaliais pasaulio ir Europos čempionatuose ir net olimpiniais medaliais. Turime garbingo amžiaus sunkiaatlečių, buvusių Tarybos sąjungos čempionų ir prizininkų, gerinusių Europos ir pasaulio čempionatų rekordus. Lietuvos šimtmečio proga norime pagerbti labiausiai nusipelniusius asmenis, palikusius gilų pėdsaką mūsų sporto šakos istorijai“, – kalbėjo M. Šimklus.

Klaipėdoje – gilus pėdsakas

V. Šlevinskis pabrėžė, kad Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio renginys Klaipėdoje organizuojamas neatsitiktinai.

„Juk šiame mieste yra ir sunkiosios atletikos mini centras, sportuoja vieni stipriausių Lietuvos sunkiaatlečių. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos būstinė ir mini centras įkurtas Klaipėdoje jau bemaž 20 metų, turi gilias tradicijas ir čia yra sukurtos geriausios sąlygos sportuoti sunkiaatlečiams.

Reikia padėkoti viso to pradininkui – Bronislavui Vyšniauskui, kuris ir sukūrė visa tai. Juk visi didžiausi sunkiosios atletikos rezultatai pasiekti su Bronislavu Vyšniausku, o aš esu tik jo darbų tęsėjas. Jei viso to nebūtų sukūręs B. Vyšniauskas, vargu ar dabar, švęsdami sunkiosios atletikos šimtmetį, galėtume džiaugtis tokiais mūsų sunkiaatlečių pasiekimais.

Bronislavas Vyšniauskas visada mums, sportininkams, skiepijo tai, kad turime tobulėti ne tik fiziškai, bet ir tobulėti kaip asmenybės, kreipti didelį dėmesį į mokslus – kone visi rinktinės nariai, kurie treniravosi Klaipėdos sunkiosios atletikos mini centre, baigė mokslus Klaipėdos universitete. Turime ir magistrų.

Mes, jaunosios kartos treneriai, taip pat skatiname savo auklėtinius studijuoti universitete, kad baigę sportinę karjerą turėtų galimybę save realizuoti kitose srityse. Būna ir taip, kad sportininkai spyriojasi, nenori studijuoti universitete, bet šiek tiek labiau paraginus, paspaudus – baigia mokslus ir vėliau jau padėkoja, kad atvedėme į protą ir turi išsilavinimą.

Labai tikimės, kad Klaipėdoje sunkiaatlečių sąlygos per pastaruosius metus pagerės – Paryžiaus Komunos gatvėje naujoji valdžia pastatys specializuotą sunkiosios atletikos sporto salę.

Joje galėtų sportuoti ir sparčiai populiarėjančios „Cross fit“ atstovai, ir fizinį pasirengimą gerinti kitų sporto šakų atstovai.

Tokia sporto salė paskatintų jaunimą rinktis sunkiąją atletiką, o per masiškumą galėtume išgryninti daugiau talentų, išauginti lyderių. Šiuolaikinis jaunimas nori geresnių treniruočių sąlygų, nebenori lįsti į rūsius ar treniruotis kur nors po tribūnomis. Pasišventimas yra geras dalykas, bet vien pasišventimu toli nenuvažiuosi.

Nepamirškime ir to, kad Klaipėda jau yra patekusi į Europos sunkiosios atletikos žemėlapį: buvo organizuoti net keturi Europos čempionatai – jaunių (iki 15 ir iki 17 metų) ir jaunimo (iki 20 ir iki 23 metų). Buvo atliktas milžiniškas darbas. Reikia tęsti B. Vyšniausko darbus ir stengtis sudaryti sportininkams geriausias sąlygas“, – kalbėjo V. Šlevinskis.

Augina naują lyderių kartą

LSAF geberalinis sekretorius M. Šimkus teigė, kad dedamos visos pastangos, jog Klaipėdoje vėl būtų finansuojamas sunkiosios atletikos mini centras.

„Su Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentu Vytautu Čepu buvome nuvykę į Vilnių, susitikome su Nacionalinės sporto agentūros direktoriumi Mindaugu Špoku. Siekiame, kad vėl būtų finansuojamas sunkiosios atletikos mini centras ir Klaipėdoje vėl, kaip ir anksčiau, galėtų gyventi, sportuoti ir čia savo meistriškumą kelti pajėgiausi Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės nariai. Šis centras anksčiau buvo finansuojamas, bet po sporto reformų finansavimas nutrūko. Darome viską, kad vėl tai būtų atkurta“, – teigė M. Šimkus.

Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris V. Šlevinskis dar pridūrė, kog dedamos visas pastangos, kad ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turėtume Lietuvos sunkiosios atletikos atstovą.

‘Dar yra likę keli atrankiniai turnyrai. Gruodžio mėnesio pradžioje į Katarą vyks Irmantas Kačinskas, Lijana Jakaitė, Gintarė Bražaitė ir turbūt Arnas Šidiškis.

Auginamės jaunąją sunkiaatlečių kartą. Yra daug perspektyvių sunkiaatlečių ir Marijampolėje, ir Klaipėdoje, ir kituose šalies miestuose. Iš jų būtų galima išskirti praėjusių metų Europos jaunių iki 17 metų vicečempioną, Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinį Neilą Gineikį, taip pat perspektyvus Europos jaunimo čempionato 6 vietos laimėtojas klaipėdietis Karolis Stonkus, marijampolietis Žilvinas Žilinskas“, – vardijo V. Šlevinskis.

Derlinga medaliais istorija

Per Lietuvos sunkiosios atletikos sporto istoriją mūsų šalies sunkiaatlečiai iškovojo daugybę titulų Europos ir pasaulio įvairių amžiaus grupių čempionatuose, universiadose, tarptautiniuose turnyruose ir net žibėjo olimpinėse žaidynėse.

Aurimas Didžbalis 2016 metais Rio de Žaneiro olimpiadoje pelnė bronzos medalį, o prieš tai labai arti olimpinio medalio buvo ir Ramūnas Vyšniauskas – 2004 metais Atėnuose jis buvo penktas. Iš viso R. Vyšniauskas dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, o paskutinis iš Lietuvos sunkiaatlečių olimpiadoje (2021 metais Tokijuje) dalyvavęs Arnas Šidiškis iškovojo 11 vietą.

Apie Lietuvos sunkiąją atletiką, jos ateitį, gražią minimą sukaktį ir planuojamą išskirtinį renginį Klaipėdoje mintimis pasidalino ir Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidentas, Klaipėdos miesto garbės pilietis dr. Vytautas Čepas.

Gerb. prezidente, šimtas metų sporto šakai – daug ar mažai?

Šimtmetis gal tik visatai yra akimirksnis, visur kitur tai solidus ir garbingas amžius, bet kuriai sporto šakai – taip pat. Ne išimtis ir sunkioji atletika.

Daugelyje pasaulio valstybių sunkioji atletika yra viena iš populiariausių sporto šakų. O kaip Lietuvoje?

Individualioms ar dvikovinėms sporto šakoms sunku rungtis su žaidimais. Futbolas, krepšinis, tinklinis, rankinis, ledo ritulys populiarumu nurungia kitas sporto šakas. Aišku, yra ir išimčių. Tai priklauso nuo valstybėje vyraujančių tradicijų, papročių, istorijos.

Pabandyk Lietuvoje nurungti krepšinį arba Brazilijoje futbolą!

Sunkioji atletika, nežiūrint į nieką, Lietuvoje yra ganėtinai populiari, valstybės priskiriama prie strateginių sporto šakų.

Trumpai sakant, sporto šakos populiarumą nulemia rezultatai Europos, pasaulio čempionatuose, olimpiadose. Yra rezultatai – populiari, nėra – į paraštes!

Sakote, sunkioji atletika Lietuvoje yra populiari, bet kodėl sakote „nežiūrint į nieką“?

Jei atvirai, tai sunkioji atletika kaip sovietiniais laikais buvo sugrūsta į rūsius ir pusrūsius, taip ten ir liko. Mes valstybėje neturime nė vienos bent kiek tarptautinius standartus atitinkančios sunkiosios atletikos sporto salės, viskas, kas padaryta, daugiausia pavienių entuziastų ir pasišventėlių dėka.

Pakenčiama treniruočių salė yra Klaipėdoje ir dar Telšiuose. Kitur siaubingas vargo arimas.

Šiais metais pagaliau pasisekė susitarti su naująja Klaipėdos miesto valdžia dėl naujos specializuotos ir jau seniai suprojektuotos sporto salės statybos Paryžiaus Komunos gatvėje. Duok Dieve, kad pavyktų.

Juk logika labai paprasta – bus sąlygos, treneriai, valdžios dėmesys, gyventojų palaikymas, bus ir rezultatai.

Lietuvoje aukštų vyrų apstu, krepšinio treneriams surinkti komandą nesunku, bet ar nedidelėje mūsų valstybėje pakanka stiprių, galingų vyrų, galinčių ir norinčių žaisti vadinamąjį „geležinį žaidimą“?

Visų pirma noriu pabrėžti, kad lietuviai visada pasižymėjo išskirtine jėga, per amžius svorių kėlimas, kitokios jėgos rungtys buvo įvairių švenčių ir vyriškų susibūrimų pagrindinis akcentas. Stiprių vyrų, o ir moterų Lietuvoje niekada netrūko (prisiminkime kad ir mūsų galiūnus, jau daug metų dominuojančius pasaulyje), tereikia juos atrasti ir suteikti jų jėgai teisingą kryptį, t. y. išmokyti profesionalių veiksmų su štanga, kai įmanoma įveikti didelius svorius nežalojant sveikatos, išvengiant traumų. Tai meistriškumas, ateinantis su metais.

Tačiau grįžkime prie Lietuvos sunkiosios atletikos šimtmečio. Žinau, kad pasiekimų nemažai, bet kas giliausiai įsirėžė į istoriją?

Bene pirmas didžiausias laimėjimas buvo pasiektas dar sovietmečiu, kai Aloyzas Račkauskas tapo TSRS tautų spartakiados čempionu. Gal kam dabar tai neatrodo labai reikšminga, tačiau prisiminkime, koks laikmetis buvo, kaip tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo populiari sunkioji atletika, – beveik vien pasaulio rekordininkai ir čempionai, viskas buvo pakelta kone iki religijos lygio.

O čia kaip iš dangaus – lietuvis!

Buvo dar Jonas Liupkevičius – pasaulio jaunimo rekordininkas (beje, garsaus dainininko brolis). Atkūrus nepriklausomybę ir treneriui Bronislovui Vyšniauskui subūrus stipriausius Lietuvos vyrus Klaipėdoje rezultatų ilgai laukti nereikėjo – 2015 m. Aurimas Didžbalis tapo absoliučiu Europos čempionu, po to dar daug kartų dabinosi Europos ir pasaulio čempionatų apdovanojimais.

Ramūnas Vyšniauskas keturis kartus buvo Europos čempionatų prizininkas, dalyvavo net keturiose olimpiadose ir toli gražu nebuvo ten statistas.

Žygimantas Stanulis tris kartus stovėjo ant Europos čempionatų apdovanojimų pakylos.

Aišku, A. Didžbalio medalis Rio de Ženeiro olimpinėse žaidynėse! Tai čia tik apie suaugusiuosius, o kiek medalių iškovota įvairiuose Europos ir pasaulio jaunių ir jaunimo čempionatuose, universiadose, sunku ir suskaičiuoti.

Kokią matote Lietuvos sunkiosios atletikos ateitį?

Yra labai perspektyvių merginų, bet ir joms svarbiausias dalykas yra ta pati motyvacija. Labai perspektyvus vyrukas auga Klaipėdoje, tačiau pavardės neminėsiu, kad neišpuiktų. Yra keli labai perspektyvūs jaunuoliai Marijampolėje pas trenerį Alvydą Kirkliauską. Taigi, turi dar tauta jėgos!

Labai daug kas priklauso nuo valdžios požiūrio. Naujoji miesto valdžia pozityviai pažvelgė į situaciją, jau aptarėme naujos sporto salės statybos reikalus. Pastačius ją, Klaipėda taptų vienu iš pagrindinių sunkiosios atletikos centrų Rytų Europoje.

Tariamės ir dėl trenerių ruošimo universitete. Esame neblogus ryšius užmezgę ir su naujai suformuota Lietuvos sporto agentūra, Lietuvos olimpiniu komitetu. Kiek išgalėsime – stengsimės, o kaip bus, parodys laikas.

Vis dėlto pasakykite, kaip ruošiatės paminėti tikrai neeilinį Lietuvos sunkiosios atletikos jubiliejų?

Spalio 14 dieną Klaipėdoje organizuojamas didelis tarptautinis sunkiosios atletikos turnyras „Baltijos taurė“, atvyks Europos sunkiosios atletikos federacijos vadovai, dalyvaus 11 užsienio valstybių sportininkai, Lietuvos rinktinė, taip pat pagerbsime Lietuvos sunkiajai atletikai nusipelniusius asmenis. Jiems yra ruošiami unikalūs vardiniai žiedai, kuriuos įteiksime varžybų metu.

Ką daugiau sugalvosi? Varžo finansines galimybės, kitų resursų stoka, pagaliau didesnei šventei net tinkamos vietos neturime.