Klaipėdos miesto valdžia imasi stiprinti socialinio būsto nuomos kontrolę. Tikslas – efektyviai ir racionaliai valdyti miesto turtą bei siekti, kad socialiniame būste gyventų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę ir kad jie prisiimtų įprastas daugiabučių gyventojams pareigas. Strateginis tikslas – kad socialinį būstą kaip įmanoma greičiau gautų jo laukiantieji.

„Kartais tenka girdėti kalbas, kad savivaldybės socialiniu būstu piktnaudžiaujama – jis pernuomojamas, būstuose gyvena daugiau asmenų negu numatyta sutartyse, nuomininkai nesilaiko sutarčių punktų reikalavimų ir kt. Mūsų tikslas – revizuoti turimą socialinio būsto ūkį, vykdyti nuolatinę kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose butuose gyventų tik tie asmenys, kuriems jie yra skirti. Be abejo, svarbu numatyti saugiklius, kad neliktų jokių spragų neteisėtiems veiksmams“, – pranešime pažymi Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.

Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tarp jų – socialiniai), įtraukti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 1469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis – savivaldybės būstai. Pretenduoti į socialinį būstą gali asmenys ir šeimos, kurių pajamos ir turtas neviršija nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžių. Eilėje socialiniam būstui gauti laukia 556 tokią teisę turintys asmenys.

„Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta. Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje. Jei jam būstas netinka, pagal nustatytą tvarką jis yra siūlomas sekančiam sąraše įrašytam asmeniui/šeimai“, – sako savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tarp jų ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Per 2023 metus patikrinę 126 savivaldybei priklausančius socialinius būstus, „Klaipėdos butai“ nustatė 3 didelius pažeidimus, dėl vieno jų (savivaldybės socialinio būsto nuomininkas pasipelnymo tikslu pernuomojo būstą kitam asmeniui) inicijuotas sutarties nutraukimas.

Įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos kitos jos sąlygos. Nepaisant to, 9 iš 10 atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir – su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto nepriduoda ir sutarties nenutraukia.

Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, tikrintojai lankosi socialiniuose būstuose. Vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą. Dažniausiai tai yra piktybiškai mokesčių už nuomą ir paslaugas nemokantys gyventojai.

Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.

Tarp numatytų pakeitimų – punktas, nurodysiantis, kad nuomojamame socialiniams būste turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje.

Be to, pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, jog sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais. Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo daryti. Įsiteisėjus minėtam pakeitimui, tokios rizikos neliks: nesudarę sutarčių tiesiog negaus raktų nuo Savivaldybės būsto.

Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą. Be to, numatyta, kad nuomininkas neturi teisės be svarių priežasčių neleisti nuomotojui patekti į socialinį būstą.

Daugiau informacijos apie Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį socialinį būstą ­– čia.