Savivaldybė nori šiais metais 81,7 tūkst. eurų sumažinti aplinkos monitoringo programos finansavimą, atsisakydama pirkti „ištisinių matavimų aplinkos oro kokybės stotelėmis” paslaugas. Tokį sprendimą meras siūlo svarstyti miesto Tarybai. Vykdyti tokį pirkimą atsisakoma „įvertinus potencialių paslaugos teikėjų neaktyvumą teikiant pasiūlymus”.
Pagal savivaldybės planus, penki stacionarūs oro kokybės matuokliai turėjo atsirasti dar pernai.
Dabar siūloma pradėti kitą pirkimą – automatinių (stacionarių) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelių įsigijimo ir įrengimo. Savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano Aplinkos apsaugos programoje 2024 metais numatytas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas tokių stotelių įrengimas.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos savivaldybė sudarė 340 tūkst. eurų vertės sutartį su UAB Darnaus vystymosi institutas dėl 2022–2026 m. aplinkos monitoringo vykdymo paslaugos. Pagal ją „numatoma vykdyti sistemingus gamtinės aplinkos komponentų stebėjimus, siekiant gauti išsamią informaciją, kad būtų galima vertinti ir prognozuoti aplinkos pokyčius bei galimas pasekmes, teikti informaciją specialistams ir visuomenei”.
Šių metų pradžioje Rasa Jievaitienė, Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja, paklausta dėl kokių priežasčių nepavyko įsigyti 5 stacionarių oro taršos matuoklių, „Atvira Klaipėdai” atsakė, kad tokio profilio viešuosiuose pirkimuose tiesiog niekas nedalyvauja. Kai kurie vietos politikai mano, kad taip yra todėl, kad Klaipėdoje aplinkos stebėsenos srityje įmonės nesiveržia dirbti, nes žino čia esant padidintą vietos bendruomenių dėmesį ir ne visuomet racionalių diskusijų gausą.
Diskusijos apie oro užterštumo priežastis Klaipėdoje verda jau daugiau nei 10 metų, tačiau sutarimo dėl patikimos, visą miestą apimančios, oro kokybės matavimo sistemos sukūrimą yra bergždžios. Ką bekalbėti apie jos įdiegimą ir galimybę oro kokybės parametrus stebėti visiems suinteresuotiems asmenims tiesiogiai. O kasmet pateikiamos visuomenės sveikatos ataskaitose fiksuojama, kad klaipėdiečių sergamumas ligomis, susijusiomis su oro užterštumu, nemažėja.
Šių metų gegužės pradžioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu Klaipėdos universitetu, kuris vertins Klaipėdos uosto veiklos ir laivybos emisijas į aplinką. Atliekant vertinimą bus tiriami laivybos išmetamųjų anglies monoksidai, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės ir kitos emisijos. Taip pat bus vertinamos Klaipėdos uosto įmonių ir uosto transporto emisijos į aplinkos orą. Tokį išsamų įvertinimą Uosto direkcija atlieka pirmą kartą. Klaipėdos uosto veiklos, laivybos ir uosto transporto emisijų į aplinką įvertinimas bus atliktas iki šių metų pabaigos. Darbų vertė – 18 150 Eur.
Sveikatos biurą paleisti, kam jie reikalingi?
Šis mero A.Vaitkaus pasiūlymas mažinti pinigų švaistymą tiems projektams,kuriuos siūlo Aplinkos aps. skyriaus vedėja Jievaitienė tikrai yra teisingas. Seniai žinoma, kad Aplinkos stebėjimo monitoringai yra akivaizdus pinigų plovimas. tuo galėtų pasidomėti ir savivaldybės skyriai kontroliuojantys skaidrumą. Galėtų hūti kitaip jei Jievaitienė pateiktų ataskaitas ir įrodytų tokių brangių stebėjimų-monitoringų – KOKIA NAUDA MIESTO sveikai aplinkai Kodėl,kas darosi, kad neapibendrinami įvairūs projektai, Klaipėda taršiausias miestas,nors Grubliauskas bandydavo tai „aklai” neigti. Ar yra savivaldybėje reikalavimai pateikti kiekvienam skyriaus tarnautojui ataskaitas kaip jis vykdo savo pareigybėje nurodytas funkcijas. Tai privalo daryti ir skyrių vadovai . tai gali būti ir vieši, kad išgirstų miestiečiai. Juk , jei , blogai tai daro, nusimato teisinė atsakomybė. Ką daro pulkelis naujo mero pavaduotojų, ekspertų.? Tai kokie jie DEŠINIOJI ranka vadinami mero padėjėjai?
Aplinkos apsaugos skyrius metų metus be aukščiau stovinčių jų vadovų žinios ir LEIDIMO nieko negali: nei dirbti, nei organizuoti, nei turi tam būtinos įrangos ir metodų. Paskaitykite metines ataskaitas – verkti norisi.
Galbūt straipsnio autorius galėtų papildomai suprantamai paaiškinti koks yra skirtumas tarp ištisinių matavimų stotelės ir automatinių matavimų stotelės?