Spalio 20-oji yra Tarptautinė medžio teisių diena. Tai šventė, skirta paminėti ir pagerbti MEDĮ.

Martyno Vainoriaus nuotr.

2010 m. buvo paskelbta deklaracija, kuria siekiama inicijuoti geresnę medžių, kurie yra miestų ir miestelių kraštovaizdžio neįkainojamas turtas, priežiūrą. Ji skelbia: „MEDIS yra gyva būtybė, gyvybės šaltinis, bendras Žmonijos gėris. Žmogus apdovanotas protu ir sąmone, turi elgtis su MEDŽIU brolybės ir solidarumo dvasioje“.

Lietuva nuo seno pasižymi medžių gausa, malonia žaluma. Ir mes, klaipėdiečiai, suprantame žalios savo gyvenamosios aplinkos svarbą, kuri turi būti tvarkoma taip, kad būtų patogi, jauki, su vaizdingais medžių, krūmų bei gėlių deriniais. Dažnai pamirštame, kad tarp visų augalijos teikiamų malonumų MEDŽIAI yra pati geriausia priemonė, kuri padeda mums adaptuotis prie vykstančios klimato kaitos, gali sumažinti jos eigą bei poveikį. Kartais pamirštame tai, ką mokyklose sakydavo gamtos mokytojai: kad ir smulkiausias vabaliukas, ir milžiniškas dramblys, ir protingasis žmogus – visi esame gyvi tik dėka mus supančių augalų, sugebančių pasisavinti saulės energiją, gaminti kvėpavimui būtiną deguonį. Augalai – tai maistas, namai, baldai, vaistai, drabužiai, įvairiausi pramonės gaminiai, pagaliau – grynas oras ir grožis. Moksliniais tyrimais įrodyta MEDŽIŲ įvairiapusė nauda. Aplinkosauginė, ekonominė bei socialinė.

Medžiai kaip ir Žmogus yra biosferos nariai ir turi naudotis vienodomis teisėmis. Akivaizdu, kad mūsų konfliktai su medžiais vyksta. Mūsų miesto gyvenamieji kvartalai yra tapę savotiškais skruzdėlynais kurie apsupti betono, akmens, asfalto dangomis ir… tūkstančiais automobilių, Ar mes norime ir galime savo gyvenamojoje aplinkoje užtikrinti medžių gerovę?

Dažnai pažeidžiamos medžių teisės, vyksta gyventojų ginčiai dėl medžių gerovės, jų gyvenimo išsaugojimo… Dėl to dažnai tenka ieškoti medžių teises ginančių teisės dokumentų, įstatymų. Jau daug metų funkcionuoja Želdynų  įstatymas, kuris iš esmės gina medžio teises. Draudžia neteisėtus medžių pjovimus, kirtimus, laužymus, deginimą, nuodijimą cheminėmis medžiagomis (aš žinau tokius faktus).

Yra ir daugiau teisinių ir panašių dokumentų. Klaipėdos savivaldybėje yra ir Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija net su 10 narių. Savivaldybė negaili pinigų ir jau daug metų vykdo miesto gyvosios gamtos (biologinės įvairovės) bei želdinių būklės monitoringą, taip pat – miesto medžių būklės įvertinimą net pačiais naujausiais būdais. Tai yra instrumentiniai metodai. Deja, pasirodo ir tai, neužtikrina medžių gerovės.

Visa Lietuva atsilieka nuo kitų ES šalių želdynų steigime, užtikrinant jų gerovę. Tai gali būti susiję su patyrusių kraštovaizdžio architektų stoka, jų neprofesionalumu. Tai liudija miesto kraštovaizdis, parkai, rekreacinė infrastruktūra, miesto įvairių kvartalų gamtinė aplinka. Klaipėdos savivaldybėje nėra kraštovaizdžio architekto.

Medžių saugojimas, jų globa –tai kultūringos ir atsakingos visuomenės pareiga. Deja, bet medžiai dažnai luošinami bei kankinami, pastebimas ir esminių medžių genėjimo metodikos reikalavimų nežinojimas. Tai galima pamatyti kiekvieną dieną einant miesto gatvėmis. Neretai medžiai tampa invalidais ir jie tada sukelia neigiamas emocijas. Dažnai medžių augavietė neužtikrina šaknyno geros būklės. Medžiai įrėminti tarp įvairių betoninių plytelių, tvorelių. Normaliai nevyksta oro, vandens ir maisto medžiagų apykaita šaknyse. Tokia situacija yra ir šalia Lietuvos botaninio paveldo apdovanojimą turinčio plačiašakio ąžuolo. Jis jau beveik 200 metų auga dabartiniame Janonio g. Nr. 3 kieme. Galima jį aplankyti, tai pamatyti,

Galima matyti ir kaip kenčia pasodinti jauni medeliai – nesulaukiantys tinkamos priežiūros: laistymo, tręšimo, tinkamo pritvirtinimo prie atramų… Daugybė atvejų, kai pasodinti medeliai nudžiūva, miršta.

Reiktų nepamiršti, kad tik sveiki brandūs medžiai gali teikti įvairiapusę naudą žmogui. Senų medžių išsaugojimas, jų globa – tai visuomenės ekologinės moralės įrodymas. Yra skirtumas tarp jaunų ir brandžių medžių. Medis, pasiekęs gamtinę ir net išorinę brandą, dar ilgus dešimtmečius gali teikti prieglobstį, namus, maistą smulkesniems žinduoliams, paukščiams, vabzdžiams ir kitiems bestuburiams. Brandūs medžiai senoliai yra vertybė bet kurioje urbanistinėje teritorijoje.

Miško medžiai pagamina apie 6-7 litrus deguonies per dieną – daugiau nei žmogui reiktų kasdien. Nustatyta, kad dideli medžiai, kurių lajos skersmuo siekia 14-15 metrų, gali absorbuoti 10 kartų daugiau teršalų nei maži medžiai. Kai kamieno apytikrė apimtis apie 120 cm, tai liudija, kad medis yra 48-50 metų. Tai yra brandus medis. Tokie medžiai vėsina, drėkina aplinką, mažina vėjo greitį. Žalios juostos palei gatves atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją – sulaiko dulkes, įvairius oro teršalus.

Ar mūsų miestą Klaipėdą galime vadinti Žaliuoju miestu? Ar turime tokį statusą? Klausimas Klaipėdos kraštovaizdžio architektams. Deja, drįstu teigti, kad atsakymas yra ne. Tai patvirtina ir 2021 m. lapkričio 29 d.  devynių Seimo narių įsteigta parlamentinė grupė, pavadinta „Žaliosios savivaldybės“, kurios pirmininkas – Andrius Bagdonas. Jos tikslai – kad iki 2030 metų bent trys savivaldybės įgytų Žaliojo miesto statusą, o tada bandyti nors vienai savivaldybei startuoti ES Žaliųjų miestų konkursuose.

Praėjo dveji metai po šios Seimo narių iniciatyvos, tačiau nesigirdi jų veiklos rezultatų.

Tarptautinės medžio teisių dienos proga pasižvalgykime, nepamirškime atkreipti dėmesį į šalia mūsų namų augančius medžius. Stenkimės juos pažinti, suteikti jiems pagalbą, jei ji reikalinga. Mokytojams reiktų mokiniams priminti apžiūrėti prie mokyklos augančius medžius. Padėti jiems suprasti, kodėl juos reikia saugoti, puoselėti jų augimvietę.

MEDIS – visų mūsų turtas. Jo kankinimą bei luošinimą vertiname kaip nusikaltimą. Tai yra- MEDŽIO TEISIŲ pažeidimas.

FAKTAI APIE ĄŽUOLUS

1. Ąžuolas bene gražiausias, didingiausias Lietuvos medis, išaugantis iki 40 m aukščio ir 4 metrų kamieno skersmens, išgyvenantis iki 500 m, o kartais – iki 1500 metų amžiaus. Mūsiškis Stlemužės ąžuolas yra vienas seniausių Europos medžių.

2. Ąžuolas gyveno dar tais laikais, kai mūsų nebuvo nė kvapo. Mūsų planetoje jie atsirado prieš milijonus metų. Jie gali teikti pastogę bei maistą miško gyvūnams. Šie faktai iliustruoja jų galybę ir unikalumą.

3. Ąžuolas užaugina per 10 tūkst. gilių per savo gyvavimo laikotarpį, kuriomis mėgaujasi ne tik voveraitės, bet ir žmogus.

4. Jie tvirti ir galingi. Deja, panašu, jog jie gali išnykti žmogiškosios veiklos metu. Ąžuolų populiacija mažėja ir dėl ekologinių krizių pasaulyje.

5. Vynas yra brandinamas ąžuolo statinėse.

6. Lietuvoje daugiau kaip 100 ąžuolų yra paskelbti botaniniais gamtos paveldo objektais.

7. Klaipėdoje keturiems ąžuolams suteiktas Lietuvos botaninio gamtos paveldo statusas: plačiašakiui ąžuolui, augančiam Janonio g.Nr.3 kieme; bibliotekos ąžuolui, augančiam I. Simonaitytės bibliotekos kieme; skvero ąžuolui, augančiam ties S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryža; Paupio ąžuolui, augančiam Paupio gyvenvietėje.