Penktadienį Šiaulių apygardos teismas tęsė liudytojų apklausą AB „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje – parodymus davė buvęs gamybos direktorius Jonas Garalis.

Jonas Garalis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot teismo pranešimo, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas teigė, kad apie Kuršių marių taršą žinojo ne tik „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas, kaltinamasis Gintautas Pangonis, bet ir kiti kolegos. Apie tai, kad nuotekos neišvalomos tinkamai, anot jo, buvo žinoma iš lūpų į lūpas.

J. Garalis tvirtino, kad ne tik jis, bet ir kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų, kaip susidoroti su problema – vyko į užsienio šalis, bendravo su giminingų įmonių specialistais. Vienas iš lengviausių būdų, anot liudytojo, buvo galimybė jungtis ir prie miesto įrenginių, tačiau tokiam žingsniui leidimo negavo.

J. Garalis papasakojo, kaip viename iš pokalbių valdybos pirmininkui G. Pangoniui jis pristatęs technologiją, kurią stebėjo popieriaus fabrike Vokietijoje. Valdybos pirmininko paprašytas pristatė ir paskaičiuotas investicijas, kurios siekė apie tris milijonus. Tokia suma netenkino, todėl nuotekos esą buvo „varomos toliau pro šalį“. Pasak J. Garalio, buvo ieškota ir kitų problemos sprendimo variantų, tačiau jų vis netvirtino dėl per didelių galimų išlaidų.

Liudytojas tvirtino, kad nevisiškai išvalytos nuotekos į Kuršių marias būdavo leidžiamos maždaug po 17 valandos. J. Garalio tvirtinimu, taip galėjo būti daroma saugumo sumetimais – maža tikimybė, kad po darbo laiko gali užklupti tikrintojai ir pan. Buvęs vienas iš įmonės vadovų tikino neinformavęs apie tokius pažeidimu teisėsaugos, nes bijojo netekti savo darbo.

Byloje penktadienį buvo padaryta pertrauka, po jos J. Garalio apklausa bus tęsiama. Jis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje,  kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų.

Tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.