Mes gerbiame bendruomenės interesus, bet pakalbėkime apie vaikų gerovę.

Spalio 16 d. Judrėnų bendruomenės atstovė, Milda Mockienė, išplatino laišką Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams ir žiniasklaidai. Jame teigiama, kad rugsėjo 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, bei prieš tai vykusiame komiteto posėdyje, svarstant papildomų nenumatytų lėšų (44 tūkst. eurų) skyrimo  Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriui klausimą, Liberalų frakcijos atstovų pasisakymai, dėl tokių lėšų skyrimo tikslingumo bei išsakytos abejonės, ar šioje mokykloje vaikams suteikiama aukščiausia ugdymo kokybė, neatitinka tikrovės ir reikalaujama tai paneigti bei atsiprašyti.

Kadangi, dėl mums suprantamų priežasčių, buvo pasirinkta tokia bendravimo forma (viešas laiškas), tai mes, žmonės, mėgstantys viešumą, nusprendėme atsakymą pateikti, taip pat viešai.

Nuoširdžiai norime padėkoti Judrėnų bendruomenės atstovams už įsitraukimą į vaikų ugdymo procesą. Tėvų neabejingumas vaikų mokymosi procesui yra labai svarbi kokybiško švietimo sąlyga. Taip pat, norime padėkoti už labai išsamią ir informatyvią informaciją, pateiktą laiške, apie Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje ugdomų vaikų mokymosi rezultatus ir pasiekimus.    

Esame atviri kritikai ir visada pasisakome už dialogą, tačiau tuo pačiu siekiame, kad jis būtų konstruktyvus ir grįstas tiksliais, o ne iškraipytais faktais bei argumentais.

Todėl, ypač svarbu pabrėžti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Liberalų frakcijos nariai niekada nepasisakė ir nekvestionavo Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus vaikų mokymosi rezultatų kokybės, niekada neneigė čia dirbančių mokytojų kompetencijos. Liberalų išsakytos abejonės yra pagrįstos oficialia informacija, kad Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje nėra suformuoti pilni pagrindinio ugdymo moksleivių klasių komplektai. Tai reiškia, kad 5,6,7,8,9,10 pagrindinio ugdymo klasėms, Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje  yra tik 2 komplektai – 5 klasė, kurioje mokosi 5 vaikai, 8 klasė – 8 vaikai. Deja, tenka pripažinti, kad esant klasėje tik 5 mokiniams, o šaltuoju metų laiku, tikėtina vidutiniškai 3 vaikams, nes kiti serga, net ir dedant pačias nuoširdžiausias pastangas, turint pačius kompetentingiausius mokytojus, negali būti suteiktas pilnavertis ugdymas, pirmiausiai dėl socialinio ir psichologinio klimato, nes mokymosi procesas tampa išimtinai individualus.

Manome, kad mokymasis arčiau namų yra labai svarbus ikimokyklinio ir pradinio mokymosi vaikams (Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje veikia ikimokyklinio ir pradinio ugdymo klasės), tačiau 5-10 klasių mokiniams yra labai svarbus socializacijos aspektas, kai vaikas gali rinktis su kokiomis vaikų grupėmis gali bendrauti ar kurios jam yra priimtinos, gali dalyvauti skirtingų vaikų amžiaus grupių gyvenime, stebėti bendravimo ypatumus, vertinti, lavinti kritinį mąstymą.

Bendruomenės atstovų laiške yra akcentuojamas bendruomenės pasitenkinimas mokyklos veikla, tačiau nei žodžiu neužsimenama apie Judrėnuose gyvenančių vaikų didesnes galimybes. Nekalbama, apie Vaiką, kaip pagrindinį ugdymo tikslą – ne mokyklą, ne mokytoją, ne bendruomenę ir net ne tėvus. Kas patogu suaugusiems, ne visada yra geriausia vaikams.

Mums, liberalams, ugdymo esmę ir pagrindinį tikslą sudaro ne pastatai, ne etatų išsaugojimas, o vaiko poreikiai ir interesai, jo galimybės gauti patį geriausią išsilavinimą ir susiformuoti įgūdžius, kurie jo gyvenimą darys sėkmingu. Ugdymo esmė yra vaikas.

Judrėnų bendruomenės atstovų rašte minimas ikimokyklinis, pradinis bei pagrindinis ugdymas, tikslumo dėlei reikia pabrėžti, kad liberalų išsakytos mintys yra susijusios tik išimtinai su pagrindiniu ugdymu mokykloje, kur 5-10 klasėse viso labo mokosi tik 13 vaikų.

Be jokios abejonės kiekvienas vaikas yra svarbus. Tad pakalbėkime apie jį, jo poreikius, pageidavimus ir didesnes galimybes. Ar kartais politikų neatsakingi sprendimai, noras sulaukti vienadienio populiarumo ar tiesiog situacijos neišmanymas, nepaverčia vaiko situacijos įkaitu? Ir kokias pasekmes atneš tolimesniame jo gyvenime?

Iš visų Judrėnuose gyvenančių 5-10 klasių mokinių, daugiau nei pusė kaimo vaikų mokosi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje. Kiekvieną dieną jie yra pavėžėjami mokykliniu autobusu. Gal reikėtų paklausti ir tų Judrėnuose gyvenančių vaikų tėvų nuomonės, kodėl jie pasirinko leisti vaikus į tolimesnę, bet kur kas gausesnę Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją, nutolusią 15 km nuo Judrėnų, o ne į Judrėnų Stepono Dariaus skyrių ? Gal jie mato prasmę tame, kad Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje jų vaikams yra suteikiamos didesnės ugdymo galimybės ir sukurta platesnė bei naujesnė mokymosi bazė? Aišku, kad į mokyklos autobusiuką sutilptų visi  5-10 klasių Judrėnų vaikai, bet problema yra ne čia. Problema yra tai, kad su visa pagarba, bet Judrėnų Stepono Dariaus skyrius nuolat balansuoja ties riba, kada nesurinks pakankamai mokinių, kad būtų bent minimaliai sukomplektuotos klasės.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus pradinėse klasėse besimokantys ketvirtokai (šiuo metu 4 klasėje mokosi 3 vaikai), kitais mokslo metais taip pat nesudarys pilnos penktos klasės, tai reiškia, kad balansavimas ties riba dėl mokinių skaičiaus šiame skyriuje yra tęstinis ir reikalaus nuolatinio papildomo finansavimo iš savivaldybės biudžeto ateityje.

Emociškai galima suprasti Judrėnų bendruomenės susirūpinimą išlaikyti pagrindinį ugdymą savo  skyriuje. Tačiau, teisingumo dėlei reikia įvardinti, kad tai turi papildomą kainą ir tai daromą savo pačių ir visų rajono vaikų sąskaita. Kodėl?

Jau minėjome, kad valstybė nefinansuoja klasių, jeigu jose nėra bent 8 vaikų. Reiškia, jos turės būti finansuojamos iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Mūsų įsitikinimu, pirmiausiai, tai yra lėšos, kurios skiriamos „pastatų išlaikymui“, o ne investicijoms į vaikus. Pinigai, kurie skiriami mažų mokyklų pastatams išlaikyti ir prižiūrėti, galėtų būti nukreipti neformaliajam švietimui, mokytojų padėjėjų, psichologų ir specialiųjų pedagogų etatams steigti, sukurti papildomų vietų vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pagaliau, kai klasėje yra mažai mokinių, mažiau skiriama lėšų vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai tiesiogiai įtakoja ugdymo kokybę.

Yra atlikti skaičiavimai, kad jeigu mokyklose mokosi mažiau nei 120 mokinių, lėšos pastatams išlaikyti ir administruoti siekia apie 50 proc. visos mokyklai skiriamos sumos. Mokyklose, kur mokosi daugiau kaip 450 vaikų, ūkio priežiūrai ir administravimui tenka 28 proc. mokyklos lėšų. Mes norime daugiau investicijų į vaiką, o ne didesnių išlaidų „pastatų išlaikymui“.

Lygios moksleivių galimybės nereiškia mokyklos kiekviename kieme. Mokykla turi būti gera, teikianti visiems rajono vaikams – ir mieste, ir kaime gyvenantiems – kokybiškesnį išsilavinimą. Ir tai yra labai svarbu bei esminė sąlyga, nes nuo to priklauso jaunų žmonių likimai ir tolimesnis jų gyvenimas.

Nuoširdžiai tikime, kad Judrėnų Stepono Dariaus skyriuje užaugs ne vienas talentingas, kūrybingas ir savo kraštą mylintis žmogus, tik norime, kad jų būtų kuo daugiau. Gerbiame įstaigos bendruomenę ir jos pastangas. Ir tuo pačiu norime, kad Judrėnų vaikai turėtų pačias geriausias ugdymo galimybes.

O, atsiprašyti galime tik už tai, kad nepavyksta įgyvendinti nuoseklios, principingos, atviros ir tiesios pozicijos, kuri yra grįsta argumentais ir faktais, bei mūsų įsitikinimais. Neišsižadėsime savo vertybių ir principų, net tada, jeigu tai sukelia nepatogumų kai kuriems konjuktūriškai pataikaujantiems politiniams veikėjams.