Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-11-01 |
Po kapitalinio atsinaujinimo Palangos Jono Šliūpo muziejus duris atvers su ypatingais eksponatais – garsiaisiais Kazio Varnelio opartiniais kūriniais. Ta proga iš Vilniuje esančio Kazio Varnelio namų-muziejaus atkeliauja rinktiniai menininko darbai, o greta bus eksponuojami Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose saugomi įvairių Lietuvos regionų tekstilės dirbiniai.
Paroda „Tapatybė ir forma: Kazio Varnelio kūryba“ Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) atidaroma lapkričio 8 d., o lankytojams ji bus atvira nuo lapkričio 9 d.
K. Varnelio darbai ir etnografinė tekstilė vienoje vietoje eksponuojami neatsitiktinai. Menininko kūrinių ryšys su liaudies menu kyla iš šeimos: dailininko tėvas Kazimieras Varnelis buvo žinomas liaudies meistras, o mama Teofilė Domarkaitė-Varnelienė – Alsėdžių apylinkėse garsi audėja. Negana to, pats Varnelis yra sakęs, kad jaučiasi artimas anoniminiams dailininkams, kurie amžiams bėgant kartojo tuos pačius ornamentus tūkstančius kartų, ir kartu tikintis dialogu su praeitimi bei kūrybos nenutrūkstama evoliucija.
Taigi paroda „Tapatybė ir forma“ – bandymas vizualizuoti šias garsaus menininko mintis ir atrasti kažką bendra tarp modernaus menininko darbų ir dažnai bevardžio, kolektyvine kūryba paremto liaudies meno, užduoti klausimą, ar šimtmečius mūsų kultūroje įsitvirtinusi profesionalaus ir populiariojo meno skirtis vis dar aktuali, ar vis dėlto galima rasti sąsajų tarp šių, atrodytų, skirtingų kūrybos polių ir įžvelgti bendrą evoliucijos giją.
Šalia Kazio Varnelio žymiausių XX a. 7–8 dešimtmečių optinių kompozicijų, sukeliančių gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo įspūdį, sujungiančių atskiras ritmiškai besikartojančias geometrines figūras į raibuliuojančius raštus, bus galima pamatyti sodrius dvispalvius audinius, atliepiančius to laikotarpio Varnelio tapybą. Galiausiai įvairių audinių mozaika leis susikoncentruoti į drobių fragmentus ir pasigrožėti geometrinių raštų, audimo technikų įvairove.
Šia paroda norisi priminti ne tik apie dvi iškilias asmenybes – Joną Šliūpą ir Kazį Varnelį, kad ir skirtingais laikotarpiais puoselėjusias lietuvybę bei savo šaknis išeivijoje, bet ir atkreipti lankytojų dėmesį į unikalų Jono Šliūpo muziejaus pastatą – medinę vilą, dar XIX a. pabaigoje statytą grafų Tiškevičių, ir pabandyti interpretuoti Kazio Varnelio idėją namų erdvę paversti muziejumi, ką dailininkas darė su savo namais.
Parašykite komentarą