38 metų Jelena Dementjeva – ispanų šokių studijos „Rosalinda” Klaipėdoje įkūrėja ir dėstytoja. Ji šoka nuo vaikystės, išbandė įvairias šokio rūšis – nuo Rytų šokių iki hip hopo, tačiau tikrąjį pašaukimą teigia atradusi ispaniškajame flamenko.

Jelena – ne vieno šokių konkurso nugalėtoja: 2022 metais ji užėmė pirmąją vietą World Art Games, vykusiame online, o žiūrovų simpatijų prizą pelnė tarptautiniame flamenko festivalyje „Olė”, kuris 2018 m. vyko Rygoje. Siekdama profesionaliai šokti ispaniškus šokius, ji net baigė antrąją aukštąją mokyklą: po socialinių mokslų studijų įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

„Flamenko – labai turtingas šokis. Pradėjus jį šokti, taip į jį pasineri, kad net nematyti jo dugno”, – sako pašnekovė.

Rimtai flamenko moteris šoka nuo 2012 metų, bet domėtis šiuo šokiu pradėjo dar mokykloje, kai jų klasei teatro pamokoje teko užduotis pademonstruoti ispanišką šokį.

„Tai buvo pirmas trumpas mano prisilietimas prie šio meno. Tada pajutau, kad man patinka ši muzika ir tai, kaip šis šokis veikia mane. Tačiau tuo metu mūsų mieste nebuvo flamenko mokyklos ir man kurį laiką teko užmiršti norą su juo išsamiau susipažinti”, – prisiminė moteris.

Jai taip pat patiko, kaip flamenko veikia žmogaus vidinį pasaulį ir jo emocinį intelektą.

„Tame šokyje mokomasi patirti įvairias emocijas ir atsiskleisti. Jis suteikia puikų psichoterapinį efektą, kadangi tenka išgyventi ir neigiamas emocijas, pavyzdžiui, neapykantą, todėl šitų emocijų šokio metu atsikratoma. Vertinant kūno pokyčius, ispanų šokis ugdo šokėjo vidinį laikrodį, kadangi reikia „stuksenti” kojomis ir pataikyti ir greitą ritmą. Tuo pat metu korpusą reikia pasukti į vieną pusę, rankas – į kitą, o galvą – į trečią. Tai ugdo koncentraciją ir susikaupimą. Aš net juokauju, jog flamenko šokėjams Alshaimeris nebaisus”, – pokalbį tęsė klaipėdietė.

2009 m. Jelena pateko į šokių festivalį, vykusį Stokholme, Švedijoje, kur dalyviams buvo organizuotos jų mėgstamų ispaniškų šokių meistriškumo pamokos. Jas vedė moteris iš Ispanijos.

Įkvėpta įgytos patirties, Jelena grįžo į Klaipėdą ir vėl ėmė joje ieškoti flamenko mokyklos, bet tik 2012 m. jai pavyko surasti mokytoją Aleksandrą Prijmenko.

„Mokydamasi pas Aleksandrą, ėmiau paraleliai lankyti flamenko meistriškumo kursus Vilniuje ir Rygoje. Taip pat nuvykau į Ispaniją, kur aplankiau žymųjį flamenko kultūros centrą „Flamenqeria” bei baigiau flamenko kursą Tarptautiniame Andalūzijos universitete”, – pasakojo moteris.

Grįžusi iš Ispanijos, ji labai susidomėjo šios šalies kultūra.

„Mane ėmė dominti jų papročiai, šventės, tautiniai kostiumai bei gyvenimo būdas. Beje, aš ne tik kaupiu šias žinias, bet ir jomis dalinuosi su kitais: bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, Tautinių kultūrų centru, Klaipėdos ispanų kultūros centru Ático hispánico skaičiau paskaitas, vedžiau flamenko pamokas”, – sakė Jelena.

Įgijusi patirties ir gavusi choreografės diplomą, ji 2018 m. atidarė savo flamenko studiją. Jos veiklos pradžioje studiją lankė tik suaugusių 16-50 metų moterų grupė, mat Lietuvoje manyta, jog flamenko išskirtinai šoka tik suaugusieji.

Siekdama sulaužyti tokį stereotipą, 2020 metais ji nusprendė įkurti ir studiją vaikams nuo 7 iki 10 metų.

Lietuvoje nėra daug flamenko mokyklų. Iš žinomesnių dvi yra Klaipėdoje ir penkios Vilniuje. Jelenos nuomone, kol kas šis šokio stilius Lietuvoje nėra populiarus.

„Galbūt lietuviams jis atrodo per daug ekspresyvus. Tai – gurmanų, suprantančių jo žavesį ir „ugnį”, šokis. Be to, flamenko ir fiziškai, ir emociškai sudėtingas šokis, neatnešantis greitų rezultatų. Jis reikalauja daug dėmesio ir daug darbo”, – paaiškino flamenko šokėja.

Jelena turi nemažai planų, susijusių su jos studija.

„Kadangi mano mokiniai auga, noriu atidaryt dar vieną grupę vaikams nuo 11 metų. Taip pat planuoju sukurti naujus šokio produktus, kurie sujungtų flamenko su kokia nors kita meno forma. Pavyzdžiui, šiuo metu tariuosi dėl bendradarbiavimo su dailininkais. Žodžiu, nežadu sustoti pusiaukelėje”, – kūrybiniais planais dalinosi Jelena.