Tuberkulioze susirgę mažieji klaipėdiečiai – be jokios kontrolės

Ką pasakoja archyvas, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2023-11-05

Viena iš pagrindinių infekcinių ligų mirties priežasčių pasaulyje ir šiomis dienomis išliekanti tuberkuliozė buvo rimtas iššūkis 1950-ųjų Klaipėdoje. Jos gydymu turėjusiame užsiimti dispanseryje trūko vietų ligoniams, įstaiga sugebėdavo patikrinti tik pusę uostamiesčio mokytojų, o užsikrėtę mažieji to meto klaipėdiečiai būdavo laikomi tiesiog namuose, neužtikrinant būtinų sąlygų izoliacijai.

Apie tai liudija 1950-ųjų miesto valdžios dokumentai, dabar saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.

Iliustracija iš life4me.plus

Sergantieji kaulų tuberkulioze – už borto

1950 m. spalio viduryje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas (VK) priėmė sprendimą dėl miesto tuberkuliozinio dispanserio veiklos, nes atlikus patikrinimą šioje įstaigoje buvo nustatyta „eilė trūkumų“. Kad ligonių kartoteka buvo prižiūrima netinkamai rodė faktas, jog iš 67 pirmai grupei (atvira ligos forma) priskirtų ligonių trys jau buvo mirę, o du – išvykę iš miesto. Netinkamai buvo kontroliuojami ir sergančiųjų kontaktai, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams. Iš minėtųjų 67 tuberkoliozininkų 16 dispanseryje nebuvo apsilankę nė karto nuo metų pradžios, trečdalis – 21 – II grupės ligonių elgėsi lygiai taip pat. Iš 180 asmenų, turėjusių kontaktų su sergančiaisiais, 60 nė karto nebuvo atėję pasitikrinti savo sveikatos, o 65 buvo pasitikrinę tik sausio-vasario mėnesiais.

Taip pat buvo konstatuota, jog sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma nebuvo skubama paguldyti į stacionarą – jame atsidūrė tik 76 iš 128 tokių ligonių. Be to, iš viso čia buvo tik 25 lovos vietoje planuotų turėti 50. Pabrėžta, kad itin nepatenkinama padėtis buvo gydant susirgusius kaulų tuberkulioze – iš 16 tokių žmonių, besikreipusių dėl gydymo į ligoninę, dėl vietų trūkumo nebuvo paguldytas nė vienas.

Sprendime taip pat akcentuota, jog ypač didelę grėsmė plisti tuberkuliozei sudarė ja sergantys vaikai, nes mieste nebuvo jiems skirtų darželių ir tėvai tokias atžalas laikė tiesiog namuose, neužtikrindami būtinų sąlygų izoliacijai.

Tad VK įpareigojo dispanserio vedėją drg. Berniakovičių atlikti sergančiųjų asmens ligų kortelių reviziją, sustiprinti šviečiamąjį darbą aiškinant apie galimybę išgydyti šią ligą bei pavojus, kuriuos ji kelia ne tik viešosiose vietose, bet ir namuose.

Tuo metu Sveikatos skyriaus vedėjui drg. Potlatovui buvo duotas nurodymas parengti dispanseriui masinio gyventojų patikrinimo planą ir kontroliuoti, kaip jis vykdomas. Vedėjas per dešimti dienų turėjo pasirūpinti, kad įstaigoje atsirastų dešimt lovų, skirtų sergantiems kaulų tuberkulioze, o iki metų galo bendras lovų skaičius dispanseryje turėjo būti padidintas iki 50.

Taip pat buvo nurodyta 1951-aisiais mieste atidaryti 25 vietų darželį, skirtą šia liga sergantiems mažiesiems klaipėdiečiams.

Tikrintojai buvo nurodę daugiau faktų

Patikrinimo atskaitoje, kuri tapo pagrindu tokiam sprendimui, buvo nurodyta ir daugiau faktų tiek apie situaciją šioje įstaigoje, tiek apie padėtį visame mieste. Joje rašoma, kad per visus 1949-uosius mieste buvo nustatyti 3374 sergantieji tuberkulioze, per pirmą 1950-ųjų pusmetį – 1180, o ligoninė turėjo duomenis tik apie atitinkamai 1529 ir 529 asmenis. Dispanserio vadovybė tikrintojams aiškino neva trūkstami dokumentai buvo perduoti į archyvą.

Lovų skaičius dispanseryje, anot šios ataskaitos, nebuvo padidėjęs nuo 1949-ųjų.

Tikrintojai taip pat atkreipė dėmesį tai, kad įstaiga netinkamai vykdė mokytojų patikrą. Iš 375 pedagogų buvo apžiūrėta tik pusė.

Išvadose taip pat pabrėžta, kad dispanseris visiškai nevedė apskaitos asmenų, kurie kreipėsi pirmą kartą. O didžioji dalis sirgusiųjų atvira tuberkuliozės forma net nepakliūdavo į šią ligoninę ir tai lemdavo jų sveikatos būklės pablogėjimą.

Akcentuota ir aplinkybė, kad tuometiniai miesto sveikatos sektoriaus strategai buvo numatę patalpas, kuriose įstaiga galėtų plėsti savo veiklą, tačiau dispanserio vadovybė vengė žengti tokį žingsnį.

Kartu buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog įstaiga nesivadovavo sveikatos būklės stebėjimo instrukcijomis, todėl sergančiųjų aktyvia tuberkuliozės forma skaičius būdavo nurodomas didesnis nei buvo realiai.

INFORMACIJA

Technologijos.lt rašo, kad detali dabartinių daugiau nei 250-ies tuberkuliozės štamų iš viso pasaulio genetinė analizė atskleidė, jog užkratas atsirado kartu su Homo sapiens Afrikoje daugiau nei prieš 70 000 metų.

Ligos pėdsakai randami VII amžiuje prieš mūsų erą – asirų molio plokštelėse vaizduojami sergantys žmonės, su tubekuliozei būdingais simptomais.

Vakarų pasaulyje XVII–XIX a., maždaug kas penkta mirtis buvo nuo tuberkuliozės, dar vadintos džiova, klestėjusios perpildytuose būstuose.

Tikrasis mokslo tuberkuliozės mokslo didvyris buvo Robertas Kochas, vokiečių gydytojas, 1882 m. tyrimais parodęs, kad plaučių infekciją sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje tuberkulioze suserga 10 mln. žmonių. Nepaisant to, kad ligos galima išvengti ir ji yra išgydoma, kiekvienais metais nuo šios ligos miršta 1,5 mln. žmonių. Ji yra viena iš pagrindinių infekcinių ligų mirties priežasčių pasaulyje.

Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose registruojamas didžiausias sergamumas tuberkulioze. Didžiausias sergamumo rodiklis – Rumunijoje. 2022 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 657 nauji tuberkuliozės atvejai. Lyginant 2022 m. duomenis su priešpandeminiu laikotarpiu (2019 m. – 889 nauji atvejai) stebimas sergamumo mažėjimas. 2022 m. Lietuvoje buvo 29 mirtys nuo tuberkuliozės, 2019 m. – 56.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Atleido pirties direktorių ir kreipėsi į prokuratūrą

Klaipėdoje prasidėjus septintiesiems komunizmo statybos metams tuometinė miesto valdžia turėjo nemenkų rūpesčių su gana svarbiu tais laikais objektu – viešąja ...
2023-11-26
Skaityti daugiau

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Kūdikiai ir vyresni mažyliai šalo ankštose patalpose

„Vaikai tame pačiame kambaryje valgo, žaidžia ir atlieka gamtinius reikalus“; „arbatą geria iš bliūdelių arba iš lėkščių“; „šildoma nepakankamai /temperatūra ...
2023-10-21
Skaityti daugiau

Ką pasakoja archyvas, Svarbu

Dėl pirties – grasinimai teismu

„Aš noriu šventę švęst“ – tikriausiai tokiu moto vadovaudavosi ir pokarinės Klaipėdos valdžia spalio mėnesiais, kai stengėsi, kad bent jau ...
2023-10-08
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This