Ateinantį trečiadienį, lapkričio 15 d., 18.30 val., Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyks aktorių inicijuotas susitikimas su žiūrovais. Jį įkvėpė prieš du dešimtmečius uostamiestyje garsėjusio vadinamojo teatrabario prisiminimas. Susitikti akis į akį, betarpiškai ir atvirai kalbėtis apie įvairius spektaklius, teatrą bei meną apskritai, dalintis idėjomis ir potyriais – visa tai pastanga kurti draugystės ir šviesos oazę tamsiojo sezono metu.
Susitikimas su publika prasidės žvilgsniu į būsimą spektaklį, tai bus savotiškas pasiruošimas jam su geriausiais vedliais, aktoriais, kurie pasidalins ne tik įvairiomis galimomis spektaklio suvokimo gairėmis, užkulisinėmis istorijomis, bet ir savo pačių atradimais. Kita šio, ir, tikimasi būsimų, susitikimų reikšmė – noras teatre burti savotišką scenos meno mylėtojų klubą, gyvą erdvę keistis mintimis ir idėjomis.
Susitikimo pamatu lapkričio 15 d. taps tą savaitę sekmadienį rodomas M. Borczuch režisuotas spektaklis „Lost Lost Lost“. Su žiūrovais susitiks keturi šiame spektaklyje vaidinantys aktoriai: Jonas Baranauskas, Karolis Maiskis, Renata Idzelytė ir Rimantas Pelakauskas. Spektaklio atspirtimi tapęs legendinis avangardinio kino JAV tėvas Jonas Mekas, simboliška, buvo magnetiška, aplinkinius į savo orbitą įtraukianti asmenybė.
„Jis pasaulinio masto pavyzdys, kaip burti labai skirtingų sferų žmones“, – pastebėjo aktorius R. Pelakauskas. Anot jo, būtent dėl to taip tinka susitikimus su publika pradėti laukiant būtent šio spektaklio.
„Kai kūrėme spektaklį, buvome susitelkę ties tuo, kad jo metu bandysime perprasti J. Meko fenomeną, jo kūrybos principą. Daug kalbėjome apie jo kūrybą, filmus, bet mažiau atkreipėme dėmesį į jį kaip asmenybę, jo gebėjimą burti žmones. Susitikime galėsime atkreipti dėmesį ir į tai – ieškosime ryšio“, – kolegą papildė aktorius J. Baranauskas.
Teatrabario atgarsiai
„Tarp 90-ųjų ir 2000-ųjų teatro aktoriai po repeticijų ir spektaklių susitikdavome vienoje ar kitoje kavinėje pasėdėti ir pasikalbėti apie teatrą, ilgainiui prie mūsų pradėjo jungtis ir daugiau žmonių, dailininkai, architektai, studentai, dėstytojai. Tarp mūsų visų mezgėsi gražus ryšys, bendraujant gimdavo daug įdomių kūrybinių idėjų“, – nostalgiškai teatrabarį prisiminė R. Pelakauskas.
Pasak jo, neformalūs pačius įvairiausius žmones suburiantys susitikimai buvo nuostabi terpė keistis mintimis, plėsti akiratį. Ryšio ilgesys vienas svarbiausių naujos teatro iniciatyvos priežasčių.
„Ieškosime to, ką kartais šiuolaikinių technologijų laikais prarandame – gyvo ryšio vieni su kitais. Manau, to kartais trūksta tiek žiūrovams, tiek mums, aktoriams“, – apibendrino R. Pelakauskas.
„Labai norėčiau, kad atėję žmonės būtų ne žiūrovai, o dalyviai. Paprastai į teatrą žmonės ateina pabūti žiūrovais, bet šitų susitikimų esmė yra abipusis ryšys, tad ir bendravimas turėtų būti abipusis. – R. Pelakauskui antrino ir bendruomenės ilgesį pabrėžė aktorius K. Maiskis, – Labai tikiuosi išgirsi žiūrovų įžvalgų ir pastebėjimų, susijusių su teatru, spektakliais bei tai kaip teatras veikia klaipėdiečių gyvenimą, ar jis vis dar svarbus miestui ir jo žmonėms, be to, tikiuosi, kad susirasiu naujų pažįstamų, teatro lankytojų ir su jais užmegsiu stipresnį ryšį.“
Nevengianti su žiūrovais susitikti įvairiuose kameriniuose teatro reginiuose aktorė R. Idzelytė minėjo, kad juose visada įdomu sutikti turinčių kitokią nuomonę ir supratimą apie teatrą.
„Žmonės arba sudievina, arba nuvertina teatrą. Visada norisi pasidalinti ir savanaudišku požiūriu, kad tai ne bažnyčia, bet ir kruvinas darbas. Smagu išgirst kitus, tik dažnai retas turi drąsos dalintis savo įžvalgomis“, – sako ji .
Trečiadienį aktoriai viliasi padėti pamatus naujai teatro tradicijai, o kaip ji augs ir vystysis – parodys laikas.
Pirmojo susitikimo dalyvius aktoriai žada vaišinti kava, užsimena ir apie netikėtas teatrines dovanas.
Ačiū, kad Klaipėdos dramos teatras išgirdo mūsų kalbas apie tai, kad klaipėdiečiai nori žanrų ir spalvų įvairovės.
Kad vis dar prisimenam, jog teatras yra ŠVENTĖ ir mes jos norime!
Bet.
Susitikimas rengiamas 15 d. 18.30 val., kai jau 30 min. bus rodomas spektaklis ŠIŠION. Tai ne šio teatro spektaklis, bet ne tiek jau turim teatru besidominčių, kad vienu metu vyktų ir spektaklis, ir pokalbis.
Bet.
Apskritai reikia jausti kultūros lauką: tą savaitę jau vyks Scanorama ir visi, kas mėgsta kankintis už pinigus, bus joje. Įskaitant ir mane. Kaip tik vakar nusipirkau bilietą į kaip tik tuo metu rodomą Margarethe von Trotta filmą ,,Ingeborg Bachmann – kelionė į dykumą” su nuostabiąja Vicky Krieps (vakar Elito kine matėme ją ,,Korsaže”). Gal teatras ir nelabai laukia manęs ar panašių į mane pokalbyje? ?
Bet.
Apie repertuaro problemas ne su aktoriais reikia kalbėti. Su jais pasišneku kad ir Mažvydo alėjoje sutikus ? . Nėra ko teatro vadovui Tomui Juočiui ir meno vadovui Gintarui Grajauskui už aktorių Jono Baranausko, Karolio Maiskio, Renatos Idzelytės ir Rimanto Pelakausko slėptis.
Bet.
Trečiadienį diskutuoti apie spektaklį ,,Lost. Lost. Lost”, kuris bus … sekmadienį? Na, kas čia per režisūrinis ėjimas? Akivaizdu, kad teatre nėra nei vieno režisieriaus.
Bet.
Apie šį susitikimą net nepaskelbta Klaipėdos dramos teatro tinklalapyje!
Bet.
Vis tiek neabejokite: aš būsiu ta, kuri liks paskutinė teatre, kol nenuskęs paskutinė švieselė šioje Vakarų krantinėje!?