Lapkričio 11-ąją minima šv. Martyno diena. Viduramžiais ji ypač populiari buvo Prancūzijoje kaip krikščionių šventojo, vyskupo Martyno, dariusio gerus darbus, pagerbimo šventė.
Nuo XV a. protestantiškuose kraštuose vietoje šventojo Martyno imta minėti reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Su M. Liuterio asmeniu siejamas ir Martyno vardo paplitimas Mažojoje Lietuvoje bei iš Vokietijos atkeliavusi tradicija šiame krašte rengti eitynes su deglais.
Prieš 15 metų ši tradicija Klaipėdos vokiečių bendrijos iniciatyva sugrįžo ir į uostamiestį. Pastaruoju metu šventę „Šv. Martynas ir jo žąsys” organizuoja Klaipėdos turizmo informacijos centras.
Palmiros Mart ir Algirdo Kubaičio nuotr.
Tad šiltą šeštadienio pavakare šviečiančių žibintų eitynės nuo Dangės skvero iki Teatro aikštės tradiciškai nusidriekė per senamiestį. Teatralizuotos eisenos priekyje žygiavo Simono Dacho progimnazijos moksleiviai ir mokytojai, o prie jų jungėsi gausus būrys klaipėdiečių, nešinų mažais žibintais. Pamatę eiseną, paskui ją sekė ir nemažai praeivių, tad į Teatro aikštę prigužėjo daugybė žmonių.
Čia buvo priminta šv. Martyno, pasidalinusio su elgeta savo apsiaustu, legenda, apdovanoti drąsiausieji varduvininkai – du Martynai, du Martinai ir viena Martyna, taip pat mokyklos, dalyvavusios žibintų gaminimo konkurse. Aikštėje vaikai ir jų tėveliai galėjo išbandyti savo rankų miklumą, o renginį baigė įspūdingas ugnies šou.
Šv. Martyno tradicijos ir papročiai
Lapkričio 11-ąją minima šv. Martyno diena buvo paskutinė kalendorinė rudens šventė, žyminti žemės ūkio samdinių samdos laiko pabaigą.
Vienas pagrindinių šios šventės simbolių buvo žąsis. Martyno dieną samdiniams dovanojo žąsis kaip padėkos ženklą, o susėdę prie šventinio stalo džiaugsmingai vaišindavosi žąsienos patiekalais. Mažosios Lietuvos gyventojai savaitę prieš šv. Martyną savas žąsis primaitindavo ir aptverdavo mažesniame aptvare, kad nenusibėgiotų, o dideliuose Klaipėdos krašto jomarkuose buvo galima įsigyti žąsų.
Ši diena buvo gausiai apipinta legendomis ir tradicijomis. Labiausiai paplitusi – eisena per miestą nešant žibintus, tarsi simboliškai atvaizduojant šv. Martyno keliones. Eitynės su žibintais simbolizuoja šventojo žinios nešimą: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“. Tamsą perskrodusi žibinto liepsna įžiebdavo viltį ir tikėjimą žmogaus gerumu.
Šią dieną taip pat būdavo spėjamas oras – kokios bus Kalėdos ir visa žiema. Buvo sakoma: „jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“,„Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandens“. Taip pat tikėta, kad jei lapkričio 11-ąją giedra, žiema bus labai šalta.
Parašykite komentarą