Didžiausias šių laikų paradoksas yra tai, jog visuomenė protingėja, o protingų žmonių nedaugėja. Atrodo, kad jų dalis gali net mažėti. Kodėl kyla toks įspūdis? Kad ir kaip būtų keista, bet dėl per didelės informacijos. Kai paimi į rankas laikraštį, suvoki, kad ten tik vakarykštės žinios. Gal tu jų ir nežinai, bet ar jos tau reikalingos? Tačiau nenukrypkime nuo temos.
Karas Izraelyje išryškino pasaulio moralės lūžius. Pasaulio lyderiai rodo tai, kas ilgai nebuvo matoma. Štai Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas reikalauja nutraukti ligoninių bombardavimą, nes kenčia paprasti žmonės: vaikai, ligoniai ar senoliai. Čia slypi viena yda: šis prezidentas pamiršo įkaitus, tarp kurių yra vaikinų ir merginų, vyrų ir senolių. Kuo paskutinieji yra svarbesni už bombarduojamus Gazos gyventojus?
Kita detalė yra jau už moralės, bet faktų srityje: Hamas štabai yra įsikūrę po ligoninėmis, stambiausią Gazos sektoriaus medicinos įstaigą pastatė prieš daugelį metų tas pats Izraelis. Po ja yra ir slėptuvė nuo atominės bombos.
Kaip manote, kas ten yra dabar? Svarbu pamatyti, jog ligoninės savo įranga yra sujungtos su slaptais bunkeriais, nes be ventiliacijos slėptuvėse ilgai neišsilaikysi. Reikalavimas nutraukti bombardavimus nėra naivus – prezidentas nori pasirodyti, kad nesuvokia pasaulio tokio, koks jis yra.
Hamas vadovybė yra milijonieriai ir milijardieriai, jie gyvena Katare, Šveicarijoje ar net Prancūzijoje. Nedideliu jų reikalavimu visi belaisviai gali būti išlaisvinti per penkias minutes be jokių sąlygų. Po to gali pradėti derėtis, nes su banditu nedera derėtis. Sprendimas akivaizdus, tačiau nepriimtinas dėl sprendimo nepamatymo.
Antra lūžio vieta – masinės protesto akcijos ir antisemitizmas. Rodėsi, kad Europa jau išmoko Holokausto pamokas, tačiau matyti, jog vadinamasis multikultūralizmas atvedė per daug žmonių, kurie nepriima europietiškų vertybių ir normų. Todėl antisemitizmas vėl atgimsta, kartais tiesiogiai, kartais kitokiomis formomis kaip kitų tautų neapykanta. Neapkęsti galima kinų, ukrainiečių, armėnų, rusų ir t.t. Pakanta arba tolerancija yra nustumiama į pašalius, nes tai lyg ir tampa nesvarbiu dalyku.
Europoje ir JAV jau vystosi nauja moralinė nuostata: aš reikalauju mane (mus) gerbti, o jei jūs nepaklusite, tai mes jus priversime. Tai gerai parodo dabartinis ekologinis judėjimas, gadinantis meno kūrinius, manydamas, kad taip kovoja už „šviesią ateitį“. Prievarta, kokios formos ji bebūtų, išlieka prievarta. Ar galima šia priemone patobulinti visuomenę ar net visą pasaulį? Istorija rodo, kad neįmanoma. Tačiau protingų žmonių kiekis kažkodėl nedidėja, mokytis iš istorijos reikia ne tik emocijų, bet ir proto. O jo kiek trūksta.
Karas Ukrainoje ir Izraelyje apnuogino pagrindinę moralės problemą, kuri gali būti įvardinta kaip dvigubų standartų buvimas. Hamas teroristus siekiama ginti visomis, net amoraliomis priemonėmis, o iš kitos pusės reikalaujama laikytis taisyklių, kurių kita pusė nesilaiko. Protaujančio žmogaus klausimas: ar gali būti taisyklės, kurių vieni turi laikytis, o kiti į jas spjauna? Moralė, deja, yra taisyklių rinkinys, kurios veikia tik tuomet, kai visi jas pripažįsta. O jei ne – jos tampa nereikalingomis.
Parašykite komentarą