Lietuvoje daugiausiai įdarbinama baltarusių ir ukrainiečių

Verslas

Per devynis šių metų mėnesius šalies įmonėse pradėjo dirbti beveik 62 tūkst. užsieniečių. Užimtumo tarnybos duomenimis, tai – daugiau nei per visus 2022-uosius, kuomet iš viso buvo įdarbinta 61,4 tūkst. atvykėlių.  

Pirmąsias pozicijas pagal įdarbinimą užima tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai – pagal darbo sutartis Lietuvoje dirba 22,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Šiemet jie sudaro 36 proc. visų dirbančių atvykėlių (pernai – 26 proc.).  

Šiemet Lietuvos darbo rinką papildė 946 suvirintojai, 781 betonuotojas, 574 suvirintojai dujomis ir elektra, 569 vilkiko vairuotojai, 558 valytojai, 501 elektrikas, 410 tinkuotojų, 408 virėjai, 399 nekvalifikuoti augalininkystės ūkio darbininkai. Pernai tarp daugiausiai išduotų leidimų buvo ir kompiuterių taikymo inžinierių. 

Daugiausia įsidarbinusiųjų atvyko iš Baltarusijos (18,4 tūkst.) ir Ukrainos (15,9 tūkst.). Atvykusiųjų dirbti iš Uzbekistano – 3,6 tūkst., Kirgizijos – 3 tūkst., Tadžikistano – 2,6 tūkst., Rumunijos – 2,5 tūkst., Azerbaidžano – 1,8 tūkst., Indijos – 1,5 tūkst., tiek pat – iš Kazachstano, o iš Rusijos – 1,4 tūkst. 

Tuo pačiu metu Užimtumo tarnyba fiksuoja pustrečio karto sumažėjusį išduodamų dokumentų skaičių įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Darbdaviams per devynis mėnesius jų suteikta 3,2 tūkst., pernai – 8,4 tūkst.

„Sutampa kelios aplinkybės. Viena – dar nesibaigė šiems metams nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Kita aplinkybė – į trūkstamų profesijų sąrašą buvo įtraukta dar 12 profesijų. Pernai jų buvo 163, o dabar – jau 175. Todėl darbdaviai galėjo tuo pasinaudoti įdarbindami užsieniečius, turinčius šiame sąraše nurodytas profesijas“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė. 

Leidimų dirbti išduota tik 415, o pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius buvo 4,1 tūkst. Tai mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. 2021 m. per šį laikotarpį suteikta net 13 tūkst. leidimų dirbti,  2019 m. – 4,3 tūkst., o 2020 m. – 2,5 tūkst. Pusantro karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį priimta ir sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams. Didžiausias – 8 tūkst. priimtų sprendimų – skaičius buvo per tris 2021 m. ketvirčius, o mažiausias – 2019 m. (1,9 tūkst.).   

Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičių padidino ir išaugęs Europos Sąjungos šalių piliečių srautas darbo rinkoje. Laisvas asmenų judėjimas leidžia rinktis darbą bet kurioje ES šalyje ir įsidarbinti nereikia specialių leidimų. Šalies įmonėse per devynis mėnesius pradėjo dirbti 7 tūkst. piliečių iš ES šalių, 2022 -aisiais per visus metus – 6,7 tūkst.

E. Varnaitė priminė, kad dėl karo Ukrainoje jos piliečiams supaprastintos įsidarbinimo procedūros – jie atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, išskyrus komandiruotus į Lietuvą laikinai dirbti Ukrainos įmonių darbuotojus. Iš dalies įtakos turėjo ir šįmet įsigalioję įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kai nacionalinės vizos darbo pagrindais išduodamos tik sezoniniams arba komandiruotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių. 

Užsieniečių geografija leidimų dirbti srityje mažėjo nuo 47 iki 36 šalių, bet  išsiplėtė prašančių priimti sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams – nuo 52 iki 55 šalių. Dominuoja Baltarusijos piliečiai, kuriems suteikta daugiausiai dokumentų dirbti (35 proc.). Nemažai sprendimų priimta dėl Uzbekistano (13 proc.) ir Bangladešo (10 proc.) piliečių, o leidimų dirbti – Ukrainos (9 proc.), Kirgizijos ir Indijos (po 7 proc.).   

Paslaugų sektoriaus įmonėms suteikta daugiausiai dokumentų įdarbinti trečiųjų šalių piliečius – sprendimai sudaro 77 proc., leidimai dirbti –  65 proc. Per devynis šių metų mėnesius užsieniečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 750 Eur iki 5 tūkst. Eur. Pernai – nuo 730 Eur iki 5,7 tūkst. Eur.  

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Sutarė bendradarbiauti stiprinant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje

Aštuonių Baltijos jūros valstybių energetikos ministrai ir jų atstovai pasirašė Vilniaus deklaraciją dėl bendradarbiavimo plečiant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Ji ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

Nuomonės

Minskas, Astana – lygiuok, ramiai!

Po Ukrainos kariuomenės bepiločių orlaivių (dronų) atakų prieš stambias Rusijos naftos perdirbimo įmones (refinerijas) europinėje šalies dalyje, pasekmės, atrodo, yra ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

ELTA

Siūloma pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus TV kanalus

Vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This