P0

ELTA

Šimtai gyventojų protestuoja prieš miškų kirtimą

Justė Ancevičiūtė (ELTA)
2023-11-17


Penktadienį prie Seimo šimtai gyventojų susirinko protestuoti prieš Lietuvoje vykdomą miškų politiką. Protesto akcija prasidėjo 12 val. ir žada vykti iki 20 val. Susirinkusieji demonstruoja plakatus su užrašais „Medkirčiai, šalin rankas nuo mūsų miškų“, „Stop besaikiam miškų kirtimui“, „Miškas – ne mediena“, „S. Gentvilai, stop Lietuvos miškų naikinimui“, „Nelieskit mūsų medžių“ ir kt.

Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Akcijos organizatoriai teigia, kad šiais metais vykdant sanitarinius kirtimus buvo planuojama sunaikinti daugiau nei 4000 hektarų miško. Kertama ir saugomuose II grupės miškuose, draustiniuose, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, „Natura 2000“ teritorijose bei miškuose, esančiose mūsų tautos istoriniam ir kultūriniam palikimui svarbių įvykių vietose – kaip Antazavės Šilo mūšio vieta, Pakačinės ir kiti piliakalniai bei jų apsaugos zonos.

Jie pabrėžia ir tai, kad pasaulyje Lietuva užima antrą vietą tarp didžiausių medienos tiekėjų IKEA baldų prekybos tinklui.

„Institucijos, kurios turėtų ginti mūsų visų interesus, sistemingai lengvina kirtimų leidimų išdavimo tvarką bei vadovaujasi trumparegiškais ekonominio naudingumo argumentais. Tos institucijos – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Plynieji sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose yra tik vienas iš daugybės ydingos gamtosaugos pavyzdžių“, – piktinasi renginio sumanytojai.

Jie pabrėžia, kad valstybinis miškas nuosavybės teise priklauso valstybei. „Mes, kaip piliečiai, klausiame, kodėl vėluojama su Europos Sąjungos gamtosauginių direktyvų, paremtų ekspertų nuomone, įgyvendinimu? Kodėl nevykdomi sprendimai, dėl kurių buvo tariamasi „Nacionalinio miškų susitarimo“ metu? Reikalaujame ryžtingai keisti požiūrį į miškus ir susirūpinti gamtos išsaugojimu ne tik bioįvairovės, bet ir mūsų pačių labui. Nedelsiant“, – dėsto pilietines organizacinės grupės atstovai.

Ypač didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė Verkių regioniniame parke, draustiniuose ir saugomose teritorijose atliekami plynieji sanitariniai kirtimai dėl išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Organizacijos „Girių spiečius“ teigimu, medžių šalinimas atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir ten augę stambūs lapuočiai, kuriuose, kaip pažymi organizacija, žievėgraužis tipografas nesiveisia.

„Girių spiečius“ kreipėsi į institucijas, prašydamas kuo skubiau stabdyti tokius plynus kirtimus.

Tuo metu Valstybinė miškų tarnyba (VMT), atsakydama į visuomenės pasipiktinimą ir paklausimus dėl, kaip teigia „Girių spiečius“, neteisėtai vykdomų sanitarinių miško kirtimų ar galimai neteisėtai išduotų leidimų vykdyti sanitarinius kirtimus Verkių regioniniame parke ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškuose, pabrėžia, kad kirtimai vykdomi teisėtai, o naikinti kirtimų leidimus nėra pagrindo.

„Minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius. Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti“, – sakė VMT specialistai.

Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo.

Savo ruožtu aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus tvirtino, kad visuomenei nerimą keliantys plyni miškų kirtimai yra vykdomi tik sanitariniais tikslais ir yra būtina priemonė kovojant su smarkiai išaugusia kenkėjiškų žievėgraužių populiacija. Visgi jis pripažįsta, kad regioninio parko kirtimas buvo ne visai teisingas, kadangi lapuočiai medžiai galėjo būti išsaugoti ir bus stengiamasi tai padaryti ateityje.

„Noriu pabrėžti, kad vykdomi tik plyni sanitariniai kirtimai. Reikia atkreipti dėmesį, kad antrą kartą per Nepriklausomybę susiduriame su tokiu miškų kenkėjų kiekiu. Bet pripažįstame visuomenės nuogąstavimus. (…) Be to, kenkėjai puola tik spygliuočius, tad nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir svarbiuose miškuose atlikti plyną kirtimą. Lapuočiai medžiai turi būti išsaugoti ir tai indikuosime tiek urėdijai, tiek privatiems savininkams“, – LRT radijui sakė K. Šetkus.

Savo ruožtu Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė Eltai sakė, kad ši protesto akcija yra susikaupusios žmonių nevilties dėl Lietuvoje vykdomos miškų politikos išreiškimas per meną, mat jos metu pasirodys įvairios Lietuvos muzikos grupės ir atlikėjai. Ji pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai, kurie pastaruoju metu ir sukėlė didžiausią visuomenės nepasitenkinimą, yra tik ledkalnio viršūnė.

„Plynųjų sanitarinių kirtimų atvejis Verkių regioniniame parke atrodo mažas, tačiau jis parodo tikrą mūsų miškininkystės veidą. Jis taip išsprogo ne todėl, kad tai – pavienis atvejis, o dėl to, kad jis yra simbolinis ir parodo ne tik tai, ką jaučia šalia Verkių gyvenančios bendruomenės, bet ir žmonės visoje Lietuvoje, – įžvalgomis dalijasi specialistė. – (…) Pavyzdžiui, Verkiuose mišrų mišką, ko gero, pavers eglynu su ąžuolų priemaiša ir kokį trisdešimt metų niekas nenorės ten eiti“.  

                                                                                                                                           Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

 


    2023-11-17

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt