Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui skirtos laisvės atėmimo bausmės: buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui skirta 6 metų, eksparlamentarui – 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas.

E. Masiuliui taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei iš jo konfiskuota 241 490 eurų.

Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.

Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.

G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.

Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet jis priima nagrinėti ne visus kasacinius skundus.

2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismas buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio vadovą E. Masiulį, eksparlamentarą Šarūną Gustainį, buvusį liberalą Gintarą Steponavičių, parlamentarą V. Gapšį, taip pat juridinius asmenis – „MG Baltic“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją buvo išteisinęs.

Sės jau savaitgalį?

Teismo nuosprendis turėtų būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo, sako prokuroras Justas Laucius.

„Teismas pasakė laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo tada, kada nuosprendis bus nukreiptas vykdyti. Procesas turėtų būti toks, kad paskelbus nuosprendį, teismas imasi priemonių jį nukreipti į nuosprendį vykdančią instituciją, prokuroras turi pasižiūrėti, kad nuosprendis būtų laiku ir tinkamai nukreiptas vykdyti, ir po to įsijungia kitos institucijos ir jų veiksmai bus tokie, kad tuos ponus, kuriuos šiandieną matėme laisvėje, po kažkurio laiko pamatysime nelaisvėje“, – žurnalistams po teismo posėdžio kalbėjo J. Laucius.

Paklaustas, per kiek laiko nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti, prokuroras atsakė, jog per tris dienas nuo jo paskelbimo, tai yra nuo šio trečiadienio.

„Įstatymas kalba, kad nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo jo paskelbimo. Tai negaliu atsakyti, bet manau, kad ilgai laukti nereikės, atsakymus į šiuos klausimus gausite kitą ar dar kitą savaitę“, – sakė J. Laucius.

Pasak prokuroro, nagrinėjant vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta daugybė Baudžiamojo kodekso taikymo klaidų.

„Klaidos grubios, bjaurios ir esminės, nes dėl jų asmenys, padarę didelę galybę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, be jokio pagrindo buvo išteisinti“, – pabrėžė J. Laucius.

„Pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo ir aiškinimo klaidos buvo ištaisytos“, – pridūrė prokuroras.

Jo teigimu, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys trečiadienį pripažinti „sunkiais nusikaltėliais“.

„Ponų, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais šioje byloje, kaltumas įstatymo nustatyta tvarka yra įrodytas, jų kaltė yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visi šitie ponai, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais, kalbant paprastai, yra nusikaltėliai. O ponas Raimondas Kurlianskis, ponas Eligijus Masiulis ir ponas Vytautas Gapšys – ne bet koks nusikaltėlis, o sunkus“, – po teismo posėdžio kalbėjo J. Laucius.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad klausimas dėl V. Gapšio mandato panaikinimo bus svarstomas. Visgi Seimo vadovė kol kas negali atsakyti, ar tai bus daroma iškart įsiteisėjus nutarčiai – pasak jos, tai priklausys, ar V. Gapšys skųs sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Dėl jo mandato, matyt, sprendimai bus priklausomai nuo to, ar bus jo sprendimas skųsti teismo nuosprendį“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tas procedūras tikrai reikėtų sužiūrėti. Šią sekundę nesu pasiruošusi labai išsamiai atsakyti, bet, žinoma, pagal Seimo statuto numatytas procedūras viską darysime Seime. Natūralu, kad kažkuriuo momentu bus klausimas dėl jo mandato naikinimo“, – teigė ji.

Visgi Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja iš karto. Klausiama, ar gali susiklostyti toks scenarijus, kad V. Gapšys bus įkalintas dar turint Seimo nario mandatą, V. Čmilytė-Nielsen tokios galimybės neatmetė.

„Gali būti ir tokia situacija, (kad V. Gapšys bus įkalintas dar būdamas Seimo nariu)“, – nurodė Seimo pirmininkė.

Nuosprendį skųs

E. Masiulis teigia skųsiantis Apeliacinio teismo sprendimą.

„Net neabejoju, kad sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiam Teismui“, – Eltai teigė E. Masiulis.

Jis tikina, kad jam kelia abejonių tai, jog dviejų instancijų teismų sprendimai yra visiškai skirtingi.

„Kalbant apie teismų sistemą jaučiuosi kažkiek ir suglumęs, kada apygardos teismas, kuris vertino visus bylos faktus ir atliko iš tikrųjų milžinišką darbą, per 4 metus priima išteisinamąjį nuosprendį ir tame pačiame pastate esantis kitas teismas, kita teisėjų kolegijos sudėtimi, priima (…) visai kitokį, – akcentavo E. Masiulis. – Teismai visgi Lietuvoje turėtų veikti kaip šveicariškas laikrodis, bet šiuo atveju sunkiai suprantama ir suvokiama, kaip taip stipriai išsiskiria teismų sprendimai“.

Todėl buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas tikina manąs, kad Apeliacinis teismas sprendimą priėmė ne visiškai objektyviai.

„Faktas, kad kolegijos pirmininkas šio teismo buvo apklaustas kaip specialus liudytojas teisėjų korupcijos byloje ir kad jį apklausė būtent tas pats specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnas, kuris vykdė visą tyrimą mūsų byloje, ir tada specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas kolegijos pirmininkui. Bet tai vis tiek kelia tam tikrų abejonių, ar sprendimas buvo priimtas visiškai objektyvioje šviesoje“, – sakė E. Masiulis.

„Tai konstatuoju įdomų sutapimą ir viliuosi, ir tikiu vis dar, kad galutinį sprendimą priims teismas, kuris nekels jokių abejonių dėl savo šališkumo“, – taip pat pažymėjo jis.

Raimondas Kurlianskis irgi sakė, kad ketina skųsti šį sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Aš kaltės kaip nepripažinau, taip ir nepripažįstu. Dėl to nuosprendis bus skundžiamas“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Kurlianskis.

„Teisinė sąranga šalyje yra tokia, kad vis tiek viena ar kita pusė skundžia (nuosprendį – ELTA) Aukščiausiajam Teismui. Jeigu būtų išteisinamasis nuosprendis – būtų apskundęs prokuroras. Kadangi dabar yra apkaltinamasis, tai skųsime mes. Kokiais argumentais? Negaliu pasakyti, reikia perskaityti (nuosprendį – ELTA)“, – teigė jis.

„Tai nėra galutinis teismo sprendimas“, – pridūrė R. Kurlianskis.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas pripažino, kad tikėtis tokio Apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo pakeistas pirmos instancijos teismo nuosprendis, buvo sudėtinga.

„Sprendimo galima tikėtis visokio. Žinoma, tikėtis tokio sprendimo man buvo sudėtinga dėl to, kad pirmos instancijos teismas, mano supratimu, 740 puslapių buvo detaliai išnagrinėjęs, bet šis teismas tokiu būdu įvertino bylos medžiagą. Vėlgi, noriu pabrėžti, tai nėra galutinis sprendimas“, – pakartojo jis.

Apeliacinis teismas R. Kurlianskui skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Neturėsiu, kur dėtis – turėsiu atlikti laisvės atėmimo bausmę“, – pripažino R. Kurlianskis.

Koncernas „MG Grupė“ irgi skųs nuosprendį kuriuo minėta bendrovė pripažinta kalta dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

„Bus pateiktas kasacinis skundas. Mūsų vertinimu, Apeliacinio teismo nuosprendis nėra pagrįstas“, – Eltai sakė „MG Grupės“ advokatas Linas Belevičius.

Jis teigė, kad LAT bus siekiama koncerno išteisinimo.

„Kasaciniu skundu, be abejo, prašysime panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį“, – tikino advokatas.

Neįžvelgia partijos kaltės

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad jam kelia abejonių Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) byloje. Todėl liberalas tikina, kad ateinantį antradienį partijos valdyba svarstys kasacinio skundo galimybę.

„Visų pirma, krenta į akis stipriai skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai. Kai vienas teismas visus išteisina, o kitas visus vienaip ar kitaip įvertina kaip nusižengusius. Tai, matyt, kad Liberalų sąjūdis svarstys kasacinio skundo galimybę. Antradienį rinksis partijos taryba ir ten bandysime spręsti klausimą, ar kreipiamės kasaciniu skundu“, – Eltą informavo E. Gentvilas.

Politikas atkreipia dėmesį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėjant „MG Baltic“ bylą nebuvo pateikti jokie nauji įrodymai.

„Apeliaciniame teisme nebuvo teikiami jokie nauji faktai ar įrodymai, lyginant su tuo, kas buvo ankstesnėje instancijoje. Kitaip sakant, nebuvo papildyta, neatsirado jokių naujų aplinkybių. Tai du teismai, gretai esantys, teisėjai koridoriuje susitinkantys turbūt, mato tuos pačius dalykus ir vienas sako juoda, kitas sako – balta”, – sakė E. Gentvilas.

Politikas tikina ir toliau neįžvelgiantis Liberalų sąjūdžio kaltės šioje istorijoje.

„Kalbant apie mūsų partiją aš ir toliau nesuprantu, ką partija galėjo daryti, jeigu jokie partijos veiksmai neužfiksuoti. Yra vertinimai dėl frakcijos narių vienokių ar kitokių balsavimų, kurie nepatvirtina MG Baltic norų ir kas įdomiausia, kad frakcija nėra partija, frakcija nėra juridinis asmuo“, – sakė E Gentvilas, pažymėdamas, kad nagrinėjamu laikotarpiu Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime buvo bent keturi nepartiniai asmenys.

„Baudžiama partija dėl to, kad jos fanų klubas Seime kažką blogai padarė. Tai būtų tas pats, kas bausti Kauno „Žalgirį“ kaip juridinį asmenį dėl kokių nors sirgalių gatvėje padarytų išdaigų. Tai taip ir jaučiamės kalti“, – teigė jis.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ byloje yra bloga žinia partijai.