P0

Nuomonės

Paliaubos kare ir diskusijos visuomenėje

Rytas Staselis
2023-11-23


Karo veiksmai Palestinos Gazos miesto ruože, kur jau beveik pusšimtį dienų vyksta nuožmūs kariniai veiksmai tarp Izraelio kariuomenės ir teroristinės grupuotės „Hamas“, artimiausiu metu gali stabtelėti. Padedant tarpininkams iš Kataro, Egipto bei JAV kovojančios pusės susitarė, kad artimiausiu metu gali būti paskelbtos kelių dienų paliaubos.

EPA-ELTA nuotr.

Oponentai nutrauks karo veiksmus, Izraelio aviacija, taip pat bepiločiai orlaiviai tam tikrą laiką nebepatruliuos Gazos ruožo teritorijos, o „Hamas“ teroristai perduos „Raudonajam kryžiui“ iki penkių dešimčių įkaitų (iš maždaug 237), kuriuos pagrobė per spalio 7 d. surengtas skerdynes pietinio Izraelio teritorijoje, besiribojančioje su Gazos ruožu.

Jeigu viskas vyks taip, kaip susitarė šalys ir po ilgo posėdžio patvirtino Izraelio vyriausybė, iš kalėjimų izraeliečiai įsipareigojo dar paleisti
pusantro šimto su terorizmu susijusių palestiniečių moterų bei pilnamestystės dar nesulaukusių vyrų.

Nors apie galimą susitarimą globalios medijos pranešė dar sekmadienį ir pirmadienį, oficialioji Jeruzalė (Izraelis šį miestą yra paskelbęs savo sostine) apie susitarimą paskelbė tik trečiadienio vakare, nenurodydama nei kada jis pradės veikti ir neatsakydama į klausimus, tokius kaip – kas įvyks, jeigu „Hamas“ susitarimą pažeis.

Svarstant susitarimą Izraelio viduje kilo audringos diskusijos, nors Vyriausybė, matyt, stengėsi, kad jų būtų kuo mažiau. Galbūt dėlto susitarimo su „Hamas“ projektas nepateko ne tik į knesetą (parlamentą), bet net į jo specialiąsias komisijas, atsakingas už gynybą ir saugumą. Kad būtų išvengta platesnių diskusijų bei painių parlamentinių procedūrų.

Daugelis susitarimo oponentų ar tiesiog abejojančių svarsto, kodėl, jeigu jau paleidžiami Izraelio kalėjimuose laikomi nusikaltėliai, nebuvo įmanoma pasiekti, kad mainai vyktų pagal formulę „visi už visus“. Jie dar gi sako, kad derėtis su teroristais žydų valstybei turėtų būti nepriimtina. Juolab į Gazos ruožą įsiveržusi Izraelio kariuomenė veikia gana sėkmingai – kontroliuoja šiaurinę Gazos miesto dalį, atseka ten įrengtas požemines komunikacijas, naikina „Hamas“ infrastruktūrą ir patiria palyginti nežymių nuostolių. Tokios pozicijos šalininkai pabrėžia, kad Artimuosiuose Rytuose karo pergalė yra tik tada, kada oponentas volu yra pakišamas po asfaltu. Ir ne kitaip (tokį požiūrį man teko girdėti ir Pietų Kaukaze). Priešingu atveju net nugalėtam oponentui paliekama galimybė karo veiksmų pabaigą interpretuoti savaip.

Po spalio 7-osios įvykių radikalesnis darosi ir visos Izraelio visuomenės požiūris į problemą. Praėjusią savaitę keli į dabartinę koaliciją įeinančių partijų parlamentarai iškėlė pasiūlymą įteisinti šalyje mirties bausmę už teroristinę veiklą. Prieš šią iniciatyvą sukilo spalio 7-ąją įkaitais paimtųjų žmonių šeimos, nes, jų požiūriu, šitai galėjo pakenkti nelaisvėje esančių artimųjų saugumui. Tačiau nemaža dalis šalies visuomenės tam pritarė.

Įdomu, kad mirties bausmė Izraelio bausmės kodeksuose yra ir niekada nebuvo panaikinta. Tačiau mirties nuosprendžiai buvo įvykdyti tik du kartus. 1948 m. birželio 30 d. ką tik susikūrusio Izraelio armijos karininkui Meirui Tobianskiui už išdavystę (jis buvo sušaudytas, tačiau vėliau – reabilituotas), taip pat 1962 m. gegužės 31 d. Vokietijos nacių režimo žydų naikinimo politikos architektu laikytam Adolfui Eichmannui, kurį 1960 m. izraeliečių specialieji agentai pagrobė Argentinoje, pargabeno į Jeruzalę ir ten teisė (jis buvo pakartas).

Iki praėjusiojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio mirties nuosprendžių Izraelio teismai paskelbė ir daugiau, taip pat ir Johnui Demjanjukui, kuris buvo apkaltintas žiauriais nusikaltimais II Pasaulinio karo metu, kada buvo nacių mirties stovyklų prižiūrėtojas. Tačiau visus juos iki įkalinimo ligi gyvos galvos švelnino apeliacinės bei kasacinės teismo institucijos.

Jau nekalbant apie tai, kad vienas dabartinio ministrų kabineto narys lapkričio 3-ąją viešai svarstė galimybę kariuomenei Gazos ruože panaudoti branduolinį ginklą, kas vėl nuo premjerės Goldos Meir (1898-1978) valdymo laikų išprovokavo globalų ginčą: ar turi Izraelis branduolinių ginklų. Ir dėl tokių savo pareiškimų net nebuvo atleistas iš ministro pareigų.


    2023-11-23

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt