P0

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Unikalios bažnyčios istorijoje – dar viena „apvali“ sukaktis

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2023-11-24


Šį savaitgalį uostamiesčio tikintieji iškilmingai minės išskirtinį jubiliejų – 35-ąsias šios šventovės grąžinimo metines katalikų bendruomenei.

Tuometinio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) sprendimu vienintelė sovietmečiu Baltijos šalyse pastatyta bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems nuo 1988-ųjų lapkričio 24 dienos.

Vietoje II pasaulinio karo metu apgriautos katalikų bažnyčios besikuriančiai tikinčiųjų bendruomenei sovietinė valdžia leido naudotis buvusiais irvingistų maldos namais (dabartine Kristaus Karaliaus bažnyčia). Yra išlikę liudijimų, jog didėjant naujųjų klaipėdiečių skaičiui ši bažnyčia „būdavo tokia perpildyta, kad žmonės net alpdavo”.

Kunigams praėjus minti sovietinės valdžios slenksčius dėl leidimo statyti naują bažnyčią Klaipėdos VK 1956 m. rugpjūčio 10-ąją, remdamasis įpareigojančiu tų pačių metų gegužę priimtu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos sprendimu, paskyrė prastą, pelkėtą hektaro ploto sklypą Rumpiškės g. 4A bažnyčios ir administracinio-gyvenamojo namo statybai.

Bažnyčia buvo statoma pagal architekto Juozo Baltrėno projektą, kuris numatė trinavę, moderniu stiliumi su klasikiniais elementais ir 70 m aukščio bokštu bažnyčią. Beje, būtent J. Baltrėnas atgimimo metais perprojektavo ir filharmoniją į bažnyčią.

Per trejus metus tikintieji pastatė 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio bažnyčią, talpinusią apie 3 tūkstančius žmonių.

1960 m. rugpjūčio 15 d., kai buvo suplanuota atidaryti bažnyčią, valdžia neleido surengti jos pašventinimo iškilmių. Siekiant surasti pretekstą atimti iš tikinčiųjų maldos namus jų statytojams buvo iškeltos fiktyvios baudžiamosios bylos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

„Areštavus kunigus, vietinė valdžia užrakino bažnyčią, neleido tikintiesiems įeiti. Nugriovė bokštus, nuėmė Marijos Taikos Karalienės statulą, kuri buvo fasade, iškalė Jėzaus Kristaus granitinę mozaiką, išardė visus altorius, sunaikino didžiojo altoriaus freską (Taikos Karalienės), sunaikino Kristaus kančios bareljefus, frizą, papuoštą angeliukų galvomis, pašalino langų vitražus ir įrengė filharmonijos salę. Žmonės, kurie priešinosi tokiai valdžios savivalei ir reikalavo neardyti bažnyčios, sodino į sunkvežimius, vežė toli už miesto ir paleido (išlaipino)“, – rašoma viename tikinčiųjų pareiškimų TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Leonidui Brežnevui, kurį pasirašė 143 869 žmonės.

1962 m. Lietuvos TSR Ministrų Taryba nusprendė taip ir neleistos atidaryti bažnyčios pastate įrengti Klaipėdos liaudies filharmoniją.

Nesiliaujant gausiems tikinčiųjų prašymams atiduoti jiems bažnyčią galiausiai 1987 m. liepos 17 d. Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto biuras leido Ministrų tarybai 1989 m. perduoti filharmonijos pastatą katalikų bendruomenei. Liepos 20 d. Lietuvos TSRS Ministrų taryba įpareigojo Klaipėdos miesto VK kartu su Kultūros ministeriją 1987-1989 metais išspręsti klausimą „dėl Lietuvos TSR Valstybinės filharmonijos filialo Klaipėdoje perkėlimo iš pastato Klaipėdos Rumpiškės g. Nr. 6, į kitas tam reikalui labiau pritaikytas patalpas, o patuštintą pastatą perduoti Klaipėdos katalikų religinei bendruomenei“.

Taškas bažnyčios grąžinimo istorijoje buvo padėtas 1988-ųjų rudenį  – VK sprendimu ji tikintiesiems buvo perduota nuo lapkričio 24 d.

1988 m. gruodžio 2 d. numeryje „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentas Alvydas Ziabkus pranešė, kad liaudiškos muzikos ansamblis „Ladūto”, vadovaujamas kompozitoriaus V. Juozapaičio, buvo paskutinis kolektyvas, koncertavęs Valstybinės filharmonijos Klaipėdos filialo pastate.

„Jau aštuntą valandą žmonės kibo į darbą. Netrukus buvo išnešti suolai, ir vyrai, užmiršdami nubraukti prakaitą, kūjais, kas kuo galėjo, ardė nuožulnią, gana aukštą salės pakylą. Moterys, senukai, paaugliai, sustoję į vieną gretą iš rankų į rankas perdavinėjo plytas, rinko nuolaužas. Kiti karučiais vežė ir pylė į krūvas. Mieste tik ir girdėjai: „Nueikite, pažiūrėkite, kas darosi prie bažnyčios, pilna žmonių…” Atėję smalsuoliai vien stebėtojais nebuvo – stojosi į gyvą „konvejeri”. Augesni vyrukai prašyte prašė: – Ką padėti, duokite darbo. Žmonės per nepilnas devynias valandas, daugiau nei pusės tūkstančio vietų koncertų salę pavertė lygia, iššluota ir net išplauta asla. Aštuonioliktą valandą ją užtvindė tikintieji. Iškilmingas mišias laikė Telšių vyskupas Antanas Vaičius kartu su Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu Bronium Burneikiu ir Klaipėdos dekanato kunigais. Bažnyčios atkūrimo darbai bus tęsiami valstybės lėšomis, kurių skirta beveik pusė milijono rublių. Bus pertvarkytos vidaus patalpos, vargonai, pastatytas altorius, atstatytas bokštas. Žadama atkurti pirmykštę bažnyčios išvaizdą“, – rašė A. Ziabkus.

Pirmosios mišios. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Tais pačiais metais buvo pradėtas atstatyti ir bažnyčios bokštas – tik aukštesnis nei jo pirmtakas. Jis dabar į dangų stiebiasi 70 metrų, kai statytasis sovietmečiu buvo 46,5 m aukščio.

INFORMACIJA

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios sugrąžinimo tikintiesiems 35-erių metų jubiliejaus programa.

Lapkričio 25 d., šeštadienį:

18 val. iškilmingos šv. Mišios.

19 val. koncertas „Totus Tuus“. Koncerte dalyvauja operos solistas Mindaugas Zimkus, pianistė Audronė Juozauskaitė, smuikininkė Ilona Klusaitė ir Kauno vokalinis ansamblis „Veritas“ (vad. Vita Liaudanskaitė Vaitkevičienė). Skambės giesmės iš ciklo „Begalinė meilė“ pagal šv. Jono Pauliaus II tekstus.

Lapkričio 26 d., sekmadienį:

11.15 val. sakralinės muzikos koncertas bažnyčioje. Koncerte dalyvauja Rygos operos solistas Juris Vizbulis, pianistas Maris Treijs.

12 val. iškilmingos šv. Mišios, kurias aukos Šventojo Tėvo atstovas Baltijos šalims Nuncijus Peter Antun Rajič.


    2023-11-24

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt