Gruodžio mėnesį Prano Domšaičio galerijoje eksponuojamų parodų kontekste rengiami lydintys renginiai, o jų bus net du. Gruodžio 1 d., penktadienį, 17 val. menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis skaitys paskaitą „Totali Trečiojo Reicho estetika“,o gruodžio  6 d., trečiadienį, 18 val. parodos „Kasdienybės liudininkai. Natiurmortas kaip laikmečio re(de)konstrukcija“ kontekste Marc Ducret ir Liudo Mockūno duetas atliks koncertinę programą.

Parodoje „Karl Eulenstein (1892–1981). Sugrįžęs į Klaipėdą“ pristatomi vieno garsiausių iš Klaipėdos kilusių dailininkų K. Eulensteino kūriniai. Dailininkui kaip ir daugeliui  Vokietijos menininkų XX a. ketvirtojo dešimtmečio įvykiai Vokietijoje buvo itin nepalankūs. 1933 m. į valdžią atėjusi nacionalsocialistų partija pradėjo kampaniją prieš modernųjį meną. 1937 m. Miunchene buvo atidaryta paroda „Išsigimęs menas“, kuri tapo kampanijos viršūne. K. Eulensteino paveikslų nuotaikos, neherojiški personažai labai skyrėsi nuo Trečiojo Reicho propaguojamo meno.

Šios kompanijos metu keliolika dailininko darbų buvo konfiskuota. Paskaitoje V. Kinčinaitis pasakos, kokį Trečiojo Reicho kūrinį kūrė Hitleris. Planuotas tūkstantmečiui Reichas gyvavo tik dešimtmetį. Bet meninės Reicho ambicijos stebina iki šiol. Berlynas buvo projektuojamas kaip pasaulio sostinė, Lincą Hitleris matė kaip pasaulinį muziejų centrą. Buvo išgryninta nacistinio meno idėja, iš antikos, viduramžių, neoklasikinio meno elementų buvo formuojama nauja nacistinės architektūros, skulptūros, tapybos mokykla. 1944 metais vis dar vyko metinės nacistinio meno parodos, buvo projektuojami milžiniški statiniai, grobiami meno šedevrai.

Ukrainos ir Rusijos karo akivaizdoje įdomu per istorinį atstumą patyrinėti diktatūrų ir meno santykius, pažvelgti į menininko ir kūrinio vietą brutalios karo tikrovės akivaizdoje.

Gruodžio  6 d., trečiadienį, 18 val. parodos „Kasdienybės liudininkai. Natiurmortas kaip laikmečio re(de)konstrukcija“ kontekste Marc Ducret ir Liudo Mockūno duetas atliks koncertinę programą. Marcas Ducret (Prancūzija) – vienas originaliausių nūdienos improvizuotojų bei ryškiausiu Prancūzijos avangardo vardų.

Jo kūryboje susilieja skirtingų epochų ir regionų paveldai. M. Ducret gali tarsi iš pasalų smogti nokautuojančiomis triukšmo bangomis, užliūliuoti savitomis flamenko parafrazėmis ar net muzikos garsais paversti Viljamo Šekspyro „Makbetą“, kurio pagrindu 2019 m. sukūrė programą „Lady M“. Karjerą pradėjęs folkloro, roko, šokių muzikos grupėse, šis gitaristas praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pasuko į džiazą.

Jo muzikinė kalba – energingas free džiazo, lyriškumo ir ekspresionizmo mišinys, perteikiamas neortodoksiškomis išraiškos priemonėmis. Įsigilinęs į garso prigimtį bei obertonų galimybes, jis sukūrė individualų grojimo pučiamaisiais stilių, atsiribojantį nuo stilistinių dogmų, prisodrintą multifoninių technikų, ekspresyvių garsinių iškrovų ir perpūtimų, neįprastų garsinių efektų. Įgijęs ir džiazo, ir akademinį išsilavinimą, giliai jaučiantis ir valdantis plačią stilių skalę, savo muzikoje jis tirpdo ribas tarp džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos.