P0

Aplinkosauga, Svarbu

COVID-19 pasekmės: padidėjusi tarša plastiko produktais ir farmacinėmis atliekomis

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2023-11-28


Artėjant žiemai vis labiau plintantys virusiniai susirgimai vėl skatina žmones viešose vietose naudoti apsaugines kaukes ar užsidėti vienkartines pirštines. Visai neseniai, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, šios apsauginės priemonės buvo neabejotinai naudingos viruso sklidimui suvaldyti, bet Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vienkartinių kaukių ir pirštinių naudojimas kelia rimtas ekologines problemas ir gali pakenkti vandens organizmų bei žmonių sveikatai.

EVG photos (pexels.com) nuotr.

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad pandemijos įkarštyje, 2020 m., vien į Europos Sąjungą per mėnesį buvo papildomai importuojama vidutiniškai apie 28,3 tūkst. tonų arba 10,5 milijardo vienetų apsauginių veido kaukių ir 17,5 tūkst. tonų medicininių pirštinių. Nors 2023 m. apsauginių priemonių vartojimas sumažėjo perpus, tačiau taršos mastai ir poveikis aplinkai didėja, kadangi toksiškos cheminės medžiagos yra sunkiai suskaidomos ir ilgai išlieka aplinkoje.

Veido kaukėms gaminti dažniausiai naudojamas plastikas yra polipropilenas. Be to, nosies spaustukams papildomai yra naudojamas didelio tankio polietilenas, ausų gumytėms – polieterimidas. Gaminant tokius milžiniškus vienkartinių priemonių kiekius, sunaudojama daug resursų ir prisidedama prie klimato kaitos.

KU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią neigiamą įtaką aplinkai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo gamybos procese turi kaukių ausų gumelės. Be to, vienkartinės kaukės į aplinką išskiria ne tik mikroplastiką, bet ir kenksmingus dažus ar sunkiuosius metalus, kurie gali kauptis gyvuose organizmuose bei sukelti genetinius pažeidimus ar net vėžinius susirgimus.

Vienkartinės medicininės pirštinės gaminamos iš dviejų medžiagų – sintetinės gumos arba didelio tankio polietileno. Šios medžiagos, patekusios į aplinką, ją ypatingai teršia, keldamos grėsmę gyvūnams, ypač vandens paukščiams ir žinduoliams – jie didesnius plastiko produktus gali praryti arba į juos įsipainioti. Galiausiai šie plastiko gaminiai skyla į mikroplastiko daleles, kurios nėra suvirškinamos ir gali sukelti apsinuodijimus ar sutrikdyti endokrininę sistemą.

Kitos priemonės, kurių vartojimas taip pat smarkiai išaugo dėl pandemijos – tai COVID-19 gydymui skirti vaistai. Europos Komisija COVID-19 gydymui rekomenduoja vaistus, kurie yra trijų tipų: antivirusiniai monokloniniai antikūnai, geriamieji antivirusiniai vaistai ir imunomoduliatoriai. Per pandemiją išaugo ir kitų preparatų vartojimas.

Išanalizavus viešai prieinamus duomenis iš skirtingų pasaulio šalių buvo nustatyta, kad gydant SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusius pacientus antibiotikų vartojimas padidėjo keturis kartus, o gydytojų dažniausiai skirtas vaistas buvo antibiotikas azitromicinas. Tuo pat metu viena dažniausiai vartojamų vaistų grupių gydant virusų sukeltus simptomus namuose buvo nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas. Anot mokslininkų, nerimą kelia tai, jog vaistų likučiai nėra pakankamai efektyviai pašalinami iš nuotekų vandens, todėl patekę į natūralias vandens ekosistemas nuodija ten esančius gyvus organizmus. Žmonių vartojamų vaistų yra aptinkama geriamajame vandenyje, žuvyse ir jūros gėrybėse. Ypač didelį susirūpinimą kelia perdėtas antibiotikų naudojimas. Patekę į vandenį antibiotikai didina bakterijų atsparumą, todėl vėliau jų sukeltos ligos gali būti itin sunkiai gydomos ir kelti grėsmę žmonių gyvybėms.

Vienkartinių apsaugos priemonių ir vaistų nauda virusiniams susirgimams suvaldyti yra milžiniška, tačiau, pasak mokslininkų, reikėtų nepamiršti ir neigiamos pusės – aplinkos taršos mikroplastiku ir vaistų likučiais. Netaisyklingai atsikratydami apsauginėmis priemonėmis ir vaistais teršiame aplinką, savo maistą bei savo pačių organizmus.

Neigiamus padarinius gali sumažinti mokslo naujovės ir kasdienių įpročių keitimas. Popandeminiu laikotarpiu, pasauliui atsigaunant po šios krizės ir vertinant jos pamokas, KU mokslininkai kuria inovatyvias vandens valymo technologijas, skatina visuomenę atsakingai vartoti medikamentus, kruopščiai rūšiuoti atliekas, nes tai būtina norint užtikrinti saugesnę ir sveikesnę žmonijos ateitį.

Projektas „COVID-19 ekstremalios situacijos aplinkoje: teršalai, poveikis ir sprendimai (COVEC)“ bendrai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0014) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba. Projektas  finansuojama kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė.


    2023-11-28

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt