Klaipėdos savivaldybė paskelbė, kurie miesto kultūros sektoriaus atstovai norėtų dalyvauti naujosios valdžios kuriamoje kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupėje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Mero valia naikinant Kultūros ir meno tarybą buvo teigiama, kad tai reikia padaryti siekiant daugiau skaidrumo ir taupant pinigus. Būsimos darbo grupės politikai formuoti nuostatuose numatyta, kad 6 narius savo nuožiūra parenka ir skiria meras. Jiems į pagalbą ateis vicemeras (grupės pirmininkas) ir Kultūros skyriaus vedėjas bei vienas politikas iš Kultūros, švietimo ir sporto komiteto.

Dar po vieną atstovą į šią darbo grupę deleguos savivaldybės ir valstybės kultūros įstaigos. Du atstovus turi teisę deleguoti kultūros magistrai. Dar viena vieta skirta aukštojo mokslo institucijoms arba jų padaliniams. Tik dvi vietos yra paliktos ne pelno ir pelno siekiančioms organizacijoms ir juridiniams asmenims iš kultūros srities.

Savivaldybė paskelbė, kad į ne pelno sektoriui skirtą vietą pretendentais iškelta 12 asmenų: Tomas Jašinskas, teatro, kino, renginių režisierius, kino industrijos projektų vadovas; Valerija Miliauskienė,vadovaujanti Klaipėdos miesto PŽA liaudiškų šokių kolektyvui „Sidabrinė gija”; rašytoja Daiva Lukauskienė; Dmitrij Popov, daugkartinis pasaulio bei Europos šokių čempionas; Ramūnas Baršauskas, choro „Cantare“ meno vadovas ir dirigentas; Kęstuti Sova, saksofonininkas, kompozitorius; Sonata Žižienė, viena iš Malūno lofto steigėjų; Janina Žemaičiūnienė, pedagogė, muzikos mokytoja ekspertė; bardas Jonas Baltokas; Edmundas Kolakauskas, profesionaliosios dailės kolekcionierius; dailininkė Neringa Poškutė-Jukumienė; skulptorius Isroildžon Baroti.

Tuo metų į pelno siekiantiems juridiniams asmenims numatytą vietą yra tik du pretendentai – įvairių projektų vadovas Mindaugas Gudelis ir Henrikas Žižys, muzikinių, pramoginių renginių ir koncertų organizatorius.

Rinkiminis susirinkimas turėtų vykti gruodžio 6-ąją.

Nuostatuose numatyta, jog tuo atveju, „jeigu organizacijų susirinkime nėra sutariama dėl vieno kandidato delegavimo, kandidatą paskiria Savivaldybės meras, įvertinęs Kultūros skyriaus rekomendaciją”.

Ši darbo grupė rengs ir teiks pasiūlymus merui ir savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams dėl „profesionaliojo meno vystymo, visuomenės kūrybinės veiklos skatinimo bei sąlygų gyventojų kultūriniams poreikiams tenkinti sudarymo, atskirų kultūros ir meno sričių bei jų finansavimo tikslingumo, strateginių kultūros ir meno politikos įgyvendinimo klausimų”. Taip pat ji teiks rekomendacijas merui ir Savivaldybės administracijai dėl kultūros projektų dalinio finansavimo, stipendijų skyrimo kultūros ir meno kūrėjams.

Dalis uostamiesčio kultūros ir meno bendruomenės atkakliai priešinosi mero užmojams naikinti Kultūros ir meno tarybą.

„Autoritarizmo stiprėjimas, – tuomet paprašytas įvertinti Kultūros ir meno bei kitų visuomeninių tarybų naikinimo procesą uostamiestyje Europos vietos savivaldos chartijos kontekste sakė dr. Liutauras Kraniauskas, Lietuvos Mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys. – Yra sugriaunamas pasitikėjimas tarp valdžios ir bendruomenių, pasitikėjimas yra labai išklibintas”.

Jam antrino filosofas dr. Tomas Kiauka: „Tekstai turi pretekstą, kontekstus ir potekstes. Tekstas – visuomeninių tarybų menkinimas, pretekstas – nelabai sėkmingi rinkimai dėl tam tikrų problemų, kontekstas – pasikeitusi valdžia. O potekstė – dabar viskas bus kitaip: mes viską žinom geriau ir darysim taip, kaip mums tinkama…”