Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-04 |
Penkioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta klaipėdietei prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei.
Premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.
Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija.
Anot Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, mokslininkės pasiekimai ypatingai reikšmingi Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui.
„Ši premija tarsi mūsų bendruomenės padėka už Neringai ir Kuršių nerijai svarbius darbus. Esame dėkingi gerbiamai profesorei už darbus tiriant, saugant ir visuomenei pristatant nykstančią kuršininkų kalbą, už rūpinimąsi Kuršių nerijos kultūriniu paveldu. Tariu ačiū ir kviečiu visus susitikti sausio mėnesį vyksiančiose M. L. Rėzos vardo premijos teikimo iškilmėse“, – pranešime pažymi kurorto meras.
Prof. dr. D. Kiseliūnaitė – tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną. Ypač svarbūs jos nuopelnai tiriant Kuršių nerijos etninės kultūros ir kalbos raidą, ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus. D. Kiseliūnaitė yra tarptautinio nykstančių kalbų fondo narė (Foundation for Endangered languages), tarptautinėse konferencijose pristatanti kuršininkų kalbą daugelio šalių mokslo bendruomenei.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvių kalbos institutas išleido D. Kiseliūnaitės monografiją „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija“ (2022). Monografijoje pateiktas pradinis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos fonetinių ir fonologinių ypatybių tyrimas. Jis atliktas remiantis mokslininkės surinktais garso įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro 1980-2014 m. išeivijoje surinkta medžiaga iš Kuršių nerijos gyventojų, kurių gimtoji kalba buvo kuršininkų (latvių kalbos geolektas).
Parašykite komentarą