Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-05 |
Antradienį Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjantis „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylą, tęsė dar dviejų į teisiamąjį posėdį pašauktų liudytojų apklausą, artimiausiame teisiamajame posėdyje teismas išklausys kitų liudytojų parodymus.
Anot teismo pranešimo, iš pradžių buvo apklaustas liudytojas, kuris „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiuose dirba operatoriumi. Po to teismui savo parodymus davė jau buvęs minėtos bendrovės valymo įrenginių operatorius.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Atsakydami į pateiktus klausimus liudytojai pasakojo, kada sklendė buvo atidaroma, kada uždaroma, kas juos konsultavo, ar buvo skatinami už darbo rezultatus, kt. Atsakydamas į klausimą apie paskatinimus, dabar jau buvęs valymo įrenginių operatorius pasakė, kad gavo tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, kalendorių – ir tuo buvo labai patenkintas.
Baigus liudytojų apklausą „Grigeo Klaipėda“ atstovas advokatas teismui pateikė prašymą, kad kitame teisiamajame posėdyje galėtų pasisakyti Aplinkos apsaugos departamento atstovai dėl byloje pateikto civilinio ieškinio dydžio. Valstybinį kaltinimą byloje palaikančios prokurorės, aplinkos apsaugos atstovės teigė tokio prašymo nepalaikančios, prašė jį atmesti. Protokoline nutartimi teismas nusprendė tęsti liudytojų apklausą, o prie advokato prašymo sugrįžti, kai bus apklausti visi liudytojai.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonos, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Parašykite komentarą