Kai nėra ko svarstyti, tai ir posėdžiai neužtrunka, taip galima vertinti Klaipėdos mero panegiriką apie labai trumpai trunkančius savivaldybės tarybos posėdžius. Nes didinti klaipėdiečiams mokesčius ir plėtoti biurokratinį aparatą didelio proto nereikia. 

O kol kas pavasarį prie Klaipėdos šturvalo stojusi ir nūnai antisemitizmu dvokianti valdžia daugiau jokių esminių pasiūlymų nepateikė. Žinoma, jei rimtais nelaikysime poezijos miglos, pavadintos savivaldybės 2023–2027 metų veiklos prioritetais.

Toje migloje patys valdantieji yra giliai pasiklydę, klaidžioja su žvakėmis po mišką, vis labiau artėdami prie jo gelmės. Čia rašau ne vien apie tuos prioritetus, kuriuos liaupsino net opozicija, žadėdami tą poezijos tomelį papildyti sava kūryba. Ačiū Dievui, pažado neištesėjo. Arba jų tinginiui ačiū.

Prisirašę poezijos mūsų valdžios didžiavyriai dabar per rinkos konsultacijas su verslu bando išsiaiškinti, kad yra tas jų pažadėtas „miesto žalinimo planas”. Sėkmės perkant dažus…

Kad pažadėtos 10 tūkst. vietų automobiliams yra katino pypo vertas pažadas jau, regis, suprato net tyliausioji Tarybos narė. Net ir jai yra aiški aritmetika, kad per metus įrengiant ir tūkstantį parkavimo vietų (greičiausiai – tik atnaujinant jau esamas, tik įteisintos vietose, ar leisdami statyti ratus ant šaligatvių, žaliųjų vejų), per kadenciją 10 000 vietų neįrengsi. Juolab kad šiemet per 8 mėnesius jų įrengta… Kiek?

Atsiprašau, dar vieną diiiiiiidelį valdžios darbą, užimantį labai daug laiko ir eterio pamiršau: įkvepiantis mero triūsas koncentruojant visus valdžios svertus, suimant galus ir galiukus į savo rankas. Ir įtikinėti miestiečius, ir savo chebrą, kad tai yra šventas reikalas, vertas mesijo.

Chebrytė tyliai inkščia, suprasdama, į kokį pelkyną yra atvesta, bet trauktis nėra kur. Kovojant su demokratijos apraiškomis kelio atgal nėra. Arba laižai mesijo padą arba negauni „atkato”. 

O mesijas varo į Vilnių atsiimti garbės raštų, kuriuos ankstesnioji valdžia uždirbo. Ir tikriausiai graudžiai čiulpia nykštį, kad tas naujas jo didų statusą atitinkantis automobilis, už mokesčių mokėtojų pinigus perkamas, dar į naujai suremontuotą garažą neatvarytas. 

Dėl teisybės, reikia pažymėti, kad kietai ir teisingai plakę buvusią valdžią, dabartiniai valdantieji elgiasi lygiai taip pat. Tik gal šiek tiek brutaliau. Tiesa, jie kartu su ta buvusia valdžia eina obuoliauti. Bet vis dar plaka. O tie kenčia: pala, pala, stos ant Marijos žemės socialdemokratų valdžia, tuomet užsičiaupsit.

Puikiai Klaipėdos valdžiai sekasi pasirašyti papildomus susitarimus prie pasirašytų sutarčių bei nutraukti svarbių Klaipėdai projektų įgyvendinimą (tipo, Jūrininkų poliklinikos statyba). Toks barbarų, sugriuvusių Romos imperiją, kuklus atspindys: sugriovę nieko naujo nepasiūlo, nekuria, klaidžioja migloje ir tautą bando į tą miglą įvilioti.

Negi viskas taip blogai? Ne, žinoma ne. Klaipėda stovi ant tvirtų pamatų – lengvai jų nesutrupinsi. Tie pamatai – tai ne maurynė po Atgimimo aikšte, kurioje garažą rėmėjai užsakė pastatyti. Ir teisėtai tie užsakovai piktinasi: konkursą dėl to garažiuko statybos teko skelbti jau trečią kartą. Ir net tuomet dokumentus tikslinti. O čia jau buvusios valdžios neapkaltinsi: čia mesijo ir  jo šventųjų darbo brokas. 

Taigi, viskas OK. Didžiavyriai mokosi apkasuose. Ne taip sparčiai, bet mokosi. Ir ačiū, žinoma, už švariai nuvalytas gatves ir ypač – už šaligatvius. Hau.